Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Pr. berse ‘beržas’ artimiausiai siejasi su lie. béržas, la. bȩ̃rzs, bẽrze (t. p. plg. bȩ̃rza), ME I, 292. Taip pat yra ryšys su lie. béržė, bìržė, bir̃žė, biržė̃; biržìs, bir̃žis ir kt., la. bir̂ze, bir̃zs, birzis ir kt. Semantiškai dar gretinama su lie. ber̃žti, beršti, la. bìrkstis. Gretinant su slavų kalbomis, nurodoma praslavų *berza, r. берёза, le. brzoza, luž. a. brěza, s.-kr. бре̏за, slov. bréza ir t. t. Balkanų toponimai leidžia spėti *berz- ‘beržas’, prie kurio šliejasi kitų kalbų pavyzdžiai.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 211–213
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
[Iš visų rumuniškų žodžių, su didesne ar mažesne tikimybe priskiriamų rumunų kalbos dakiškajam substratui, mes pasirinkome žodžius, turinčius paralelių slavų (kartais ir baltų (suprantama) ir kitose ide., pirmiausia, albanų) kalbose. Daliai šių žodžių kai kurie tyrinėtojai priskyrė s. slavų (s. bulgarų) įtaką rumunų kalbai, nors iš pat pradžių jie pripažino fonetinius (iš dalies ir semantinius) tokios interpretacijos sunkumus.] S. rum. bardzu, bardzə ir šiandien dar tarmėse vartojamas kaip būdvardis reikšme ‘šviesus, balsvas, baltas’ (ypač plg. s. rum. bardzu, -ă. Žodis taip pat pateko į ukr. ба́рза ‘juoda avis su balta krūtine – Vrabie, Rsl, XIV, 130–131 ir bulg. dial. ба́рдз-иф ‘šviesus’, o dakorum. pirmiausia kaip mot. g. daiktavardis bárză ‘gandras’, egzistuojant alb. barth, bardhë ‘baltas’ DA I, I 504 (Rosetti 265; Poghirc 336; Russu 137–138), tyrinėtojų seniai pripažintas kaip autochtoninis. Atstatoma ide. šaknis bherg’- (plg. bulg. бряз, -а, -o < prasl. berzь, -a, -o, atitinkamai *bhorg’- (БЕР I 85; Pokorny 139), kuri ir yra albanų bei rumunų žodžių pamatas. Įdomu pažymėti, kad iš slavų kalbų tik bulgarų ir iš dalies slovėnų kalbos išsaugojo šį būdvardį (slov. brȇza ‘karvė arba ožka su baltomis dėmėmis’ )Mihăila, Impr. 179: breaz, -a slavų-bulgarų kilmės). Žinome, kad iš šios šaknies kai kuriose ide. kalbose kilo ‘beržo’ pavadinimas: s. v. a. birihha, lie. béržas, sl. berza, dakų bersa¹⁵ [¹⁵ Bernard R. Quelques mots d’emprunt dans le dialecte de Razlog…, БЕ 1, 1959, 101–103] (Bersovia Pokorny 139–140; Дечев, Die thrach. Spr. 54; Georgiev, Introduzione 142; Дуриданов 20, 92) ir kt. (taip pat žr. Berneker SEW I, 52; Фасмер ЭСРЯ I, 154; БЕР I, 85; Fraenkel LEW, 40–41).
Šaltinis:
Михаила 1974, 290
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Šios rūšies medį visi slavai vadina vienodai. Žodžio etimologija slaviška. Visose slavų kalbose randame žodį берёза (r. берёза, bulg. бреза, slov. brẹ́za, č. břiza, slovk. breza, le. brzoza, luž. a. brěza, luž. ž. brjaza). Galima rekonstruoti forma bérza vėlyvesniam praslavų periodui, o ankstesniam – berəẓā. Šis praslavų žodis yra ide. kilmės – bherəg’ā ‘šviesus medis’ (plg. av. brāz- ‘šviesti, spindėti’). Vadinasi senovės slavų teritorijoje augo beržai.
Šaltinis:
Бернштейн 1961, 55
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Kai kuriais atvejais armėnų kalboje *g vietoj afrikatos c duoda liežuvio priešakinį uždarumos priebalsį t: ide. *bhr̥ǵii̯o- > arm. barti ‘tuopa’ (plg. farnus ‘uosis’, lie. beržas, r. берёза).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 57
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Kai kuriais atvejais Balkanų žodžiai yra senesni negu baltų, pvz.: lie. béržas, la. bȩ̃rzs, bȩ̃rza(e), pr. berse, sl. *berza, alb. bardhë ‘baltas’, rum. barz(ă).
Šaltinis:
Топоров 1984, 24
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Lie. béržas, la. bȩ̃rza : bȩ̃rzs, bȩr̂zs, pr. berse, giminiški s. sl. bȅrza, le. brzoza, slov. brẹ́za, r. берёза, s. v. a. birihha (*bherəǵiā-, skr. bhūrja-, oset. bärz ir t. t. < ide. *bherəǵ- (ide. šios reikšmės žodis pradžioje buvo -o-kamienis: *bherəǵos). Pirmykštė reikšmė ‘baltas, šviesus’.
Šaltinis:
SłPr I, 210
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Žodis βύρσα ‘išdirbta oda, odinis maišas’ dar neturi priimtino aiškinimo ir apskritai iš pat pradžių jame įžiūrimas skolinys, plg. Boisacq, Dict. 137; Schwyzer, Gram. I 285; Hofmann, Wörterbuch 41; Frisk, GEW 277 t. („Technisches LW ohne Etymologie“). Georgiev, Träger I 70 t. bei Sprachw. I 82, jį laiko pelasgų žodžiu, giminišku su s. air. barr ‘viršūnė, lapija’, skr. bhr̥ṣṭi- ‘smaigalys, kraštas, kampas’, s. isl. burst ‘šeriai’ ir t. t. < ide. *bh(a)rs(ti)- ‘iškyšulys, smaigalys’ (Pokorny 108 t.). Turimo aiškinimo semantinė dalis yra absoliučiai nepakankama: nematyti, kaip ‘išdirbta oda, odinis maišas’ galėtų būti suderinta su nurodytais žodžiais reiškiamomis sąvokomis[…] βύρσα paaiškinamas ide. *bherə₁g̑- [46], *bhₑrə₁g̑- ‘beržas’, plg. skr. bhūrja-, oset. bärz, r. berëza, lie. béržas, s. isl. bjǫrk < *bherə₁g̑ā, s. v. a. birihha < * bherə₁g̑i̯ā; taip pat (su *ₑrə₁) nurodoma lie. bìržtva ‘Birkenwald’ (žr. Trautmann BSW 32; Pokorny 139). Morfologiškai pelasgų βύρσα, gen. βύρσης, kuris taip pat turimas Atikoje, atrodo, atitinka s. isl. bjǫrk < *bherə₁g̑ā ir taip pat su bl.-sl. kamienu *-ā (grata -i̯ā) (plg. Trautmann, Baltisch-slavishes Wörterbuch, 1923, 32). Vis dėlto taip pat reikia atsižvelgti į kitą galimybę: skr. bhūrjā- ir lie. béržas yra -o- kamieno, ir galima kelti klausimą, ar pelasgų kalboje βύρσα taip pat nepriklauso tematinei klasei. Kadangi šioje kalboje ide. *o perėjo į a (Windekens, Le pélasgique, Louven, 1952, 3t.; taip pat žr. ten pat, 26t.), tai kamieną apibūdino -a-. Graikai jį turėjo įtraukti į γλῶσσαtipo kamienų kategoriją [47...48]. Jei anksčiau aš žodžiui βύρσσα pripažinau reikšmę ‘beržas’, žinoma, aš turėjau galvoje pirminę šio žodžio reikšmę, kuri prisijungia prie kitų formų, reiškiančių tą patį medį tiek indoiranėnų, tiek bl.-sl. bei germanų kalbose.
Šaltinis:
Windekens 1960b, 46–48
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
[Kažin ar galima kalbėti apie genetines paraleles, jei aptariamos ide. šaknies atspindėjimas vienoje iš lyginamų kalbų kelia abejonių:] Indoeuropietiškas beržo (betula alba) pavadinimas (< ide. *bhereg̑- ‘baltas, blizgantis’) paplitęs sl., bl., ind., iran., germ. kalbose: prasl. *berza (s. sl. БРѢЗА, bulg. брéза, s.-kr. брȅза, r. береза, č. bříza, le. brzoza), lie. béržas. s. i. bhūrja ‘beržo rūšis’, s. iran. barza, s. v. a. birihha, s. ang. beorc ‘beržas’ (Фасмер ЕСРЯ I 154; ЭССЯ I 202; Pokorny IEW I 139). Čia priklauso (perkeltine reikšme) ir lo. fraxinus ‘uosis’ (Berneker SEW I 52; Walde Pokorny I, 544). Rekonstruojama ir frak. bersa- ‘beržas’ [165]. Džaukiano (G. B. Jahukjan, KZ 1975, LXXXIX, 35) siūlymą šiam lizdui skirti ir arm. barti ‘tuopa (Populus pyramidalis)’ (<*bhr̥g̑ii̯o-, spėjant, kad *g̑ > t) laikome kol kas ne visai patikimu, bet įmanomu. Pažymėsim, kad arm. kalboje beržas vadinamas keči.
Šaltinis:
Сараджева 1979 (1981), 165–166
Antraštė:
ber̃žas [béržas]
Straipsnelis:
V. Macheko aiškinimas (V. Machek, Wortschatz des Litauisches, ZfSlPh 1959, XXVIII, 159–164; 345–356), kad lie. ber̃žas [sic!] < sl. *pa-pьrskъ, rodos, esąs gana pritemptas.
Šaltinis:
Топоров 1963d, 253
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Netikiu, kad lie. béržas galėtų sietis (taip mano E. Fraenkelis LEW) su la. birkstis ‘rusenantys ar karšti pelenai’, birkstele ‘die von einem brennenden Pergel abgestoßene Kohle, Funken, degančio laužo pelenai, žiežirba’, birkstīt ‘Kohlen von dem brennenden Pergel abstoßen, pelenus nupurtyti nuo degančio laužo’, lie. kibirkštis ‘Funken’. Pastarieji žodžiai, mano nuomone, kaip ir sl. *pa-pьrskъ ‘spindulys (šviesos)’ siejasi su sl. pьrskati, la. pirkstit ‘kibirkščiuoti’, plg. lie. kibirkščioti ir kibirkštuoti ‘Funken sprühen’. Ki- siejasi su priešdėliu ka-: šis intensyvumo [„intensive“] priešdėlis savo vokalizmą dažnai derina su šaknies balsiu.
Šaltinis:
Machek 1961, 350
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Atsižvelgdami į atvejus, kuriuose iš pradžių vidinis g̑(h)- labai anksti albanų kalboje atsidūrė žodžio gale, mes konstatuojame, kad nuo Pederseno tyrinėjimo laikų gerokai sumažėjo pavyzdžių, nes beveik visi, kuriuos jis laikė abejotinais, vėliau buvo atmesti. [230]. Alb. i barth, bardhi ‘baltas’, lie. beržti ‘geltoninti, raudoninti, nokinti’. Prie šių pavyzdžių mielai pridėtume alb. breth, bredhi ‘eglė’, lie béržas etc. (Meyer, Etymologisches Wörterbuch der albanesischer Sprache, Straßburg, 1891, 45), bet, deja, šių žodžių gretinimas susiduria tiek su semantiniais, tiek su fonetiniais sunkumais. Kita etimologija – nepriekaištinga fonetiškai ir geresnė už pirmąją semantiškai – eliminuoja šį žodį iš šios kategorijos (plg. Jokl, IF, XXX, 209).
Šaltinis:
Cimochowski 1950, 230–231
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Oset. bærz / bærzæ ‘beržas’. Kilęs iš *barza-, ide. *bhrəgo-; tadž. burz, burs ‘apra (medis)’, vachanų furz ‘beržas’, šuganų bəruj, bərüž ‘tošis, beržas’, sakų braṃja ‘beržas’ (Bulletin of te School of Orientale Studies VIII 120), bruṃjə ‘tošis’ (Leumann 481), s. i. bhūrja-, s. sl. брѣза, r. бepeза, lie. béržas, vok. Birke ‘beržas’ ir pan. Semantiškai susijęs su sąvokomis ‘šviesa’, ‘šviesti’ (av. brāz-, s. i. bhrāj-) → ‘šviesus, šviečiantis medis = beržas’.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ I, 253
Antraštė:
béržas
Reikšmė:
Birke
Straipsnelis:
berse, (berze) E 600 ‘beržas’: la. trm. bẽrze, lie. béržas, r. бepeза, oset. bärz, s. isl. biǫrk ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 170.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 187
Antraštė:
béržas
Reikšmė:
Birke
Straipsnelis:
Tarp E. Fraenkelio (Fraenkel LEW) s. v. béržas ‘Birke’ nurodytų neabejotinų giminiškų žodžių, skr. bhūrjaḥ bei s. v. a. bircha, randamas lo. frāxinus ‘uosis’, sietas seniau, apie jį Meillet-Ernout žodžiais [Dictionnaire étymologique de la langue latine, 1951] privalome pasakyti: „Mais ceci n’explique ni le sens ni la forme“.
Šaltinis:
Stang 1956, 352
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
žr. beržtva
Šaltinis:
Schall 1964, 125
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Lie. béržas m., la. bẽrzs m., pr. berse f. (taip pat su nykstamuoju laipsniu lie. bìržė f., la. birze f.). Plg. sl. *berza, r. berëza, le. brzoza, alb. bredh-i ‘eglė’ (ide. *bhreg̑-).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 219
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Jotvingių birʃ ‘beržas’, plg. lie. béržas, la. bȩ̃rzs, pr. berse, su šaknimi birž-, plg. lie. bìržė ‘beržų miškelis’, biržẽlis ‘mažas beržas’, la. bir̃zs ‘beržų giraitė’, pr. Birsuke (ežero vardas).
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 70
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Baltų ir slavų augalų pavadinimai, paveldėti iš ide. ar bl.-sl. laikų: bulg. brezá ‘Birke’, s.-kr. brȅza, r. ber’óza ir t. t. – lie. béržas, pr. berse, la. bȩ̃rzs, dial. bȩ̃rza, s. v. a. bircha […]
Šaltinis:
Duridanov 1973, 53
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
La. bȩ̃rzs (plačiai paplitęs) / bȩ̃rza (Vidžemės lyviškosios patarėms), lie. béržas, pr. berse (E 600) = la. bẽrze (Kuržemė) priklauso ide. leksikos sluoksniui. Atitikmenys kitose ide. kalbose daugiausia ā-kamieniai: sl. *berza (> s.-kr. brȅza, bulg. breza, r. береза ESSJ I 201-2; Vasmer I 154), germ. *bergō ( > s. ang. beorc, birce, s. isl. bjǫrk etc.), kurie iš ide. *bherɘĝā, bet pietų slavų plote yra ir vyr. g. ŏ-kamieno atitikmens – s.-kr. dial. brȅz (ESSJ I 207), kuris nelaikytinas arealine inovacija, kadangi forma берез aptikta ir ukrainų šnektose. Taigi abi la. formos bȩ̃rzs / bȩ̃rza – laikytinos senovinėmis, paveldėtomis iš ide. prokalbės dialektų.
Šaltinis:
Stundžia 1994, 14, 18
Antraštė:
béržas
Reikšmė:
birch
Straipsnelis:
[Aptariamas Endzelyno dėsnis ir baltų-slavų kalbų akūtas.] Lie. béržas ‘birch’, la. bẽrzs; s-kr. brȅza, r. berëza.
Šaltinis:
Young 1994, 101
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
žr. biržė
Šaltinis:
Nilsson 2001, 184–185
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
[Apžvelgiami prūsistiniai K. O. Falko rankraščiai.] Pr. berse E 600 laikomas substitucinės germanizacijos padariniu. Plg. lie. atitikmenį béržas.
Šaltinis:
Stundžia 1996, 96
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Lietuvių ir slavų kalbų priegaidžių santykis (remiantis Fortunatovu ir Torbiörnsson 1894): I. Praslavų kylančioji priegaidė atitinka lietuvių krintančiąją: r. beréza, s.-kr. brȅza, č. bříza : lie. béržas (3) [5 išn.: neatmestina galimybė, kad šis žodis anksčiau galėjęs priklausyti 1 kirčiuotei, plg. la. bȩ̃rzs], la. bȩ̃rzs. […]
Šaltinis:
Poljakov 1996b, 165
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
Įprasto lietuvių ir latvių priegaidžių santykio neatitikimo pavyzdžiai: […] b) atvejai, kai lie. akūtą (3 kirčiuotė) atitinka la. tęstinė priegaidė: lie. béržas (3) – la. bȩ̃rzs […].
Šaltinis:
Poljakov 1996b, 169
Antraštė:
béržas
Straipsnelis:
žr. ta
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 116
Antraštė:
beržas
Straipsnelis:
[Pristatant sutartinius slavų prokalbės formų rašybos dalykus, minimi kai kurie baltų ir slavų kalbų leksikos atitikmenys.] Sl. *berza (plg. lie. beržas – s. sl. brěza, r. береза, s,-kr. breza).
Šaltinis:
Orr 2000b, 8

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas