Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: branda, buriniukas, ryti, banga, dyroti, erzėti, grūdelis, brega, negu, lenktynės, patie, gašus, liauti, liautis (gleivės), rėklys.

Rezultatai

Antraštė:: brandà
Straipsnelis:: [Struktūra] TReRT. Verbaliniai galbūt yra lytyse s. air. bruinnid ‘teka’, dubrúinn ‘teka, srovena’, kilę iš *bʰrond-éi̯e-ti (su lie. brę́sta ‘wird reif’, praet. bréndo), vardažodinis tikrai lie. brandà ‘Reife’.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 163

Antraštė:: brandà
Straipsnelis:: Lie. brandà giminiškas lie. brìnkti, brę́sti ir t. t., tačiau yra kilęs iš kito šaknies *bher- ‘kilti, užsiplieksti’ vedinio: *bhren-d- ar *bhren-dh ‘kilti, pūstis, tinti’; iš šaknies *bhron-dh galbūt kilęs rum. brînză ‘rumunų baltas sūris’.
Šaltinis:: Rădulescu 1984

Antraštė:: brandà
Straipsnelis:: Pr. brendekermens ‘nėščia’ pirmoji dalis apskritai sietina su šaknimi brend-, brand-, kaip ir pobrendints ‘apsunkęs (su nuodėme)’ ir pobrandisna ‘apsunkimas (sąžinės)’, toliau lie. brandà ir brę́sti.
Šaltinis:: Euler 1983, 35

Antraštė:: brandà
Straipsnelis:: Lie. brandà (rytų aukštaičiai bei vakarų aukštaičiai šiauliškiai, bk) / brãdas (pietų aukštaičiai ir jų kaimynai suvalkiečiai) ‘didelis purvas, klampynė; brasta’ (= la. brads ‘brasta’, iš sėliškųjų ir latgališkųjų patarmių) yra tipiški o vokalizmo vardažodžių vediniai iš veiksmažodžio bredù, brìsti (Skardžius ŽD 40); plg. priešdėlines formas lie. atãbradas (rytų aukštaičiai) / atã-brada (Kp) ir topo- bei hidronimines paraleles lie. Brãdas, la. Bradas, Bradi (Vanagas LHEŽ 69; Endzelīns LV I 123) priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Visiškas lie. brãdas, la. brads atitikmuo slavų kalbose (sl. *brodъ > s.-kr. brôd, gen. brȍda; bulg. брод, s. r. бродъ etc.) įgalina rekonstruoti bl.-sl. *brada- m. ‘brasta’ (Trautmann 37) < ide. *bhrod(h)os (Pokorny 164). Taigi ā-kamienė forma laikytina lietuvių kalbos naujadaru (pagal produktyvų veiksmažodinės derivacijos modelį).
Šaltinis:: Stundžia 1994, 23