Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
budėti
.
Rezultatai
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
žr.
baũsti
Šaltinis:
Мельничук 1967 (1969)
, 61–62
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
žr.
budė
Šaltinis:
Орел 1984, 49–50
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
budē
57,₅ ‘(jie) budi, nemiega’ (drauge su
etbaudinnons
) : lie.
budė́ti
, s. sl.
БЪДѢТИ
‘budėti’, la.
budinât
, s. sl.
БЛЮСТИ
‘saugoti’, skr.
bōdhati
‘prabunda’, gr.
πεύθομαι
‘budžiu’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 147 ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 191
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik slavų ir baltų kalboms:] (lie.
budė́ti
, la.
bàudît
= r.
бдеть
, s.-kr.
búditi
)
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 339
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
Gr.
πεύθεσθαι
,
πυνθάνεσθαι
,
πύστις
reikia išbraukti iš tų žodžių grupės, su kuriais E. Fraenkelis savo žodyne gretina lie.
budė́ti
‘wachen’. Pagrindinė gr.
πυθ-
reikšmė yra ‘fragen, forschen’; su
πυθ-
giminiška prasl.
pъtati sę
(č.
ptáti se
‘fragen’). [355] Šaknis
πυθ-
/
pъt-
atitinka ide. *
peuth-
. O *
beudh-
‘wach werden’ – tai visai kas kita!
Šaltinis:
Machek 1961
, 355–356
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
Pr.
budē
‘budėti’ artimiausiai siejasi su lie.
budė́ti
, la.
budît
,
budinât
‘budinti’ (plg.
bust
,
bùdu
), s. sl.
БЪДѢТИ
, slov.
bədéti
, č.
bdíti
,
bdím
, r.
бдеть
,
бдит
ir pan. Yra pagrindas manyti, kad būtent sl. *
bŭdě-
: *
bŭdī-
tiksliai atitinka pr.
budē
[*
budī
], inf. *
budēt-
. Kiti atitikmenys: s. i.
búdhyate
, av.
buiδyeiti
, go.
anabudum
ir t. t. Pr.
bud-
kaitaliojasi su
baud-
(žr.
etbaudints
), kuris attitinka lie.
baũsti
(
baud-
), la.
bàudît
, r.
буди́ть
ir pan.; s. i.
bodháyati
ir t. t.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 258–259
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
S. air.
buide
f. ‘pasitenkinimas, pripažinimas, padėka’. Kildinant iš prakeltų *
bud-yā-
žodį galima susieti su šaknimi *
beudh-
‘budinti’, kuri yra gausiai reprezentuojama įvairiais vediniais: skr.
bódhati
‘jis pabunda’,
bódhayati
‘reikia atpažinti’, gr.
πυνθάνομαι
‘atsiklausiu’, s. sl.
bŭděti
, lie.
budė́ti
ir ypač go.
-biudan
‘pavesti, paliepti’, s. isl.
bjóða
, s. ang.
béodan
, s. v. a.
biotan
‘siūlyti, vadovauti’ greta s. isl.
boð
neutr. ‘tvarka’, s. v. a.
gibot
‘id.’.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, b113
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
Lie.
budė́ti
sykiu su pr.
budē
3 pl., skr.
búdhyatē
‘pastebi, pamato’, av.
buiδyeiti
‘t. p.’ – atliepiniai šalia sl. *
bъděti
‘budėti, nemiegoti’: slov.
bedẹ́ti
:
bdẹ́ti
, r.
бдеть
‘t. p.’.
Šaltinis:
SłPr
I, 459
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
žr.
buùsti
Šaltinis:
Seebold 1970
, 108–110
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
V. Machekas atmeta mintį, kad sl.
bǫdǫ
(pagalbinis veiksmažodis darant analitines būsimojo laiko formas) giminiškas ide. veiksmažodžiu *
bhū-
‘wachsen, sein’, nes praslavų sistema neturi šaknų, susidedančių iš infikso ir veiksmažodžio priesagos
-d(h)-
. Sl.
bǫdǫ
V. Machekas gretina su ide. *
beudh-
(lie.
budė́ti
, sl.
bъděti
), artimiausias atitikmuo yra lie.
bundù
. Jo nuomone, sl.
bǫdǫ
įeina į giminiškų žodžių grupę: 1) s. sl.
bl’udǫ
–
bl’usti
; 2) s. č.
po-bdieti
; 3) s. r.
nabъžu
–
nabъděti
; 4) s. sl.
za-bǫdǫ
–
zabyti
; 5) s. sl.
bъdrъ
(„Studia z filologii polskiej i słowiańskiej’, 5. Warszawa, 1965).
Šaltinis:
Куркина 1966 (1968)b
, 384
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
Priesagos *
-eh₁-
(*
-ē-
) ide. deverbatyvai: s. sl.
bъditъ
,
bъdětъ
‘būti budriam, nemiegoti’, lie.
bùdi
,
budė́ti
.
Šaltinis:
Pakerys 2006
, 67
Antraštė:
budė́ti
Reikšmė:
to watch over
Straipsnelis:
Smoczyńskio knygos „Lexikon der altpreussischen Verben“ (Innsbruck: Innsbrücker Beiträge zur Sprachwissenschaft, 2005) recenzijoje Schmalstiegas teigia, kad autorius pr. vksm. 3 asm.
budē
‘watch over’ siūlo tarimą
[budei̯]
, o tai yra dviprasmiška (p. 69). Antra vertus, tai galėtų kilti iš *
[budii̯]
< *
[budija]
ir egzistuoti kartu su inf. *
[budi:t]
< *
[bude:t]
, plg. lie.
budė́ti
‘to watch over’ ir sl.
bъděti
.
Šaltinis:
Schmalstieg 2005c
, 167
Antraštė:
budė́ti
Reikšmė:
to be awake
Straipsnelis:
žr.
budinti
Šaltinis:
Kroonen 2011
, 101
Antraštė:
budė́ti
Reikšmė:
to be awake
Straipsnelis:
Knygoje aptariamos pragermanų
n
kamieno leksemos, iš kitų kamienų žodžių išsiskiriančios vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Konsonantinės
n
kamienų alternacijos nėra būdingos tik vienai morfologinei kategorijai: be daiktavardžių, minėtini ir veiksmažodžiai. Aptardamas inchoatyvinių veiksmažodžių problemą, Kroonenas teigia, kad s. i.
rī́yate
‘to flow’ →
riṇā́ti
‘to make flow’, s. air.
rúad
‘red’ →
rondid
‘to make red’ etc. tipo inchoatyvų negalima atriboti protoide. kauztyvų-faktityvų. Tačiau protoide. faktityvai yra tranzityviniai, o inchoatyvai – ne. Tai pasakytina tiek apie germanų, tiek apie baltų kalbas, pvz.: go.
bindan
‘to bind’ →
ad-budnan
‘to become loose’, s. isl.
rauðr
‘red’ →
roðna
‘to become red’, lie.
budė́ti
‘to be awake’ →
bundù
,
bùsti
‘to wake up’,
plìkas
‘bald’ →
plinkù
,
plìkti
‘to become bald’. Dėl šios priežasties Meiseris (1993, 292) ir Kortlandas (1995) teigia, kad inchoatyvai yra medialinių faktityvų tęsinys. Šis požiūris yra ypač svarbus *
liznōn
- ‘to learn’ atveju, kuris semantiškai labiau suprantamas kaip medialinis kauzatyvas ‘to make oneself know’ (plg. go.
lais
‘I know’) nei kaip inchoatyvas ‘to start knowing’.
Šaltinis:
Kroonen 2011
, 102
Antraštė:
budė́ti
Reikšmė:
to be awake
Straipsnelis:
Svarstoma, ar nosinis prezensas buvo kauzatyvas-faktityvas, kai kurie pavyzdžiai tai patvirtina: lie.
budė́ti
‘to be awake’ >
bùdinti
, la.
budinât
‘to wake up, incite’.
Šaltinis:
Kroonen 2012b
, 277
Antraštė:
budė́ti
Straipsnelis:
[Recenzuojama Daniel Petit'o knyga „Untersuchungen zu den baltischen Sprachen“.] D. Petit'as nepritaria Jasanoff'o siūlymui dėl
budė́ti
,
bùdi
‘be awake’ raidos (
i
-galūninio dgs. 3 asm. perstruktūravimas: *
bʰudʰ-n̥toi
> *
bʰudʰ-intai
→*
bud-i-nti
; Jasanoff 2003, 158ff.), nes neįmanoma įrodyti dgs. 3 asm. išsaugojimo. Tačiau Jasanoff'as kalba apie ankstyvą bl.-sl. raidą (plg. s. sl.
bъděti
,
bъdi
), ne tik apie bl. kalbas.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2010
, 367
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas