Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: budėti, baudyti, vasaroti, ganstus, veiždėti.

Rezultatai

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: budē 57,₅ ‘(jie) budi, nemiega’ (drauge su etbaudinnons) : lie. budė́ti, s. sl. БЪДѢТИ ‘budėti’, la. budinât, s. sl. БЛЮСТИ ‘saugoti’, skr. bōdhati ‘prabunda’, gr. πεύθομαι ‘budžiu’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 147 ir kt.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 191

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik slavų ir baltų kalboms:] (lie. budė́ti, la. bàudît = r. бдеть, s.-kr. búditi)
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 339

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: Gr. πεύθεσθαι, πυνθάνεσθαι, πύστις reikia išbraukti iš tų žodžių grupės, su kuriais E. Fraenkelis savo žodyne gretina lie. budė́ti ‘wachen’. Pagrindinė gr. πυθ- reikšmė yra ‘fragen, forschen’; su πυθ- giminiška prasl. pъtati sę (č. ptáti se ‘fragen’). [355] Šaknis πυθ- / pъt- atitinka ide. *peuth-. O *beudh- ‘wach werden’ – tai visai kas kita!
Šaltinis:: Machek 1961, 355–356

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: Pr. budē ‘budėti’ artimiausiai siejasi su lie. budė́ti, la. budît, budinât ‘budinti’ (plg. bust, bùdu), s. sl. БЪДѢТИ, slov. bədéti, č. bdíti, bdím, r. бдеть, бдит ir pan. Yra pagrindas manyti, kad būtent sl. *bŭdě- : *bŭdī- tiksliai atitinka pr. budē [*budī], inf. *budēt-. Kiti atitikmenys: s. i. búdhyate, av. buiδyeiti, go. anabudum ir t. t. Pr. bud- kaitaliojasi su baud- (žr. etbaudints), kuris attitinka lie. baũsti (baud-), la. bàudît, r. буди́ть ir pan.; s. i. bodháyati ir t. t.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 258–259

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: S. air. buide f. ‘pasitenkinimas, pripažinimas, padėka’. Kildinant iš prakeltų *bud-yā- žodį galima susieti su šaknimi *beudh- ‘budinti’, kuri yra gausiai reprezentuojama įvairiais vediniais: skr. bódhati ‘jis pabunda’, bódhayati ‘reikia atpažinti’, gr. πυνθάνομαι ‘atsiklausiu’, s. sl. bŭděti, lie. budė́ti ir ypač go. -biudan ‘pavesti, paliepti’, s. isl. bjóða, s. ang. béodan, s. v. a. biotan ‘siūlyti, vadovauti’ greta s. isl. boð neutr. ‘tvarka’, s. v. a. gibot ‘id.’.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, b113

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: Lie. budė́ti sykiu su pr. budē 3 pl., skr. búdhyatē ‘pastebi, pamato’, av. buiδyeiti ‘t. p.’ – atliepiniai šalia sl. *bъděti ‘budėti, nemiegoti’: slov. bedẹ́ti : bdẹ́ti, r. бдеть ‘t. p.’.
Šaltinis:: SłPr I, 459

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: V. Machekas atmeta mintį, kad sl. bǫdǫ (pagalbinis veiksmažodis darant analitines būsimojo laiko formas) giminiškas ide. veiksmažodžiu *bhū- ‘wachsen, sein’, nes praslavų sistema neturi šaknų, susidedančių iš infikso ir veiksmažodžio priesagos -d(h)-. Sl. bǫdǫ V. Machekas gretina su ide. *beudh- (lie. budė́ti, sl. bъděti), artimiausias atitikmuo yra lie. bundù. Jo nuomone, sl. bǫdǫ įeina į giminiškų žodžių grupę: 1) s. sl. bl’udǫ – bl’usti; 2) s. č. po-bdieti; 3) s. r. nabъžu – nabъděti; 4) s. sl. za-bǫdǫ – zabyti; 5) s. sl. bъdrъ („Studia z filologii polskiej i słowiańskiej’, 5. Warszawa, 1965).
Šaltinis:: Куркина 1966 (1968)b, 384

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: Priesagos *-eh₁- (*-ē-) ide. deverbatyvai: s. sl. bъditъ, bъdětъ ‘būti budriam, nemiegoti’, lie. bùdi, budė́ti.
Šaltinis:: Pakerys 2006, 67

Antraštė:: budė́ti
Reikšmė:: to watch over
Straipsnelis:: Smoczyńskio knygos „Lexikon der altpreussischen Verben“ (Innsbruck: Innsbrücker Beiträge zur Sprachwissenschaft, 2005) recenzijoje Schmalstiegas teigia, kad autorius pr. vksm. 3 asm. budē ‘watch over’ siūlo tarimą [budei̯], o tai yra dviprasmiška (p. 69). Antra vertus, tai galėtų kilti iš *[budii̯] < *[budija] ir egzistuoti kartu su inf. *[budi:t] < *[bude:t], plg. lie. budė́ti ‘to watch over’ ir sl. bъděti.
Šaltinis:: Schmalstieg 2005c, 167

Antraštė:: budė́ti
Reikšmė:: to be awake
Straipsnelis:: Knygoje aptariamos pragermanų n kamieno leksemos, iš kitų kamienų žodžių išsiskiriančios vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Konsonantinės n kamienų alternacijos nėra būdingos tik vienai morfologinei kategorijai: be daiktavardžių, minėtini ir veiksmažodžiai. Aptardamas inchoatyvinių veiksmažodžių problemą, Kroonenas teigia, kad s. i. rī́yate ‘to flow’ → riṇā́ti ‘to make flow’, s. air. rúad ‘red’ → rondid ‘to make red’ etc. tipo inchoatyvų negalima atriboti protoide. kauztyvų-faktityvų. Tačiau protoide. faktityvai yra tranzityviniai, o inchoatyvai – ne. Tai pasakytina tiek apie germanų, tiek apie baltų kalbas, pvz.: go. bindan ‘to bind’ → ad-budnan ‘to become loose’, s. isl. rauðr ‘red’ → roðna ‘to become red’, lie. budė́ti ‘to be awake’ → bundù, bùsti ‘to wake up’, plìkas ‘bald’ → plinkù, plìkti ‘to become bald’. Dėl šios priežasties Meiseris (1993, 292) ir Kortlandas (1995) teigia, kad inchoatyvai yra medialinių faktityvų tęsinys. Šis požiūris yra ypač svarbus *liznōn- ‘to learn’ atveju, kuris semantiškai labiau suprantamas kaip medialinis kauzatyvas ‘to make oneself know’ (plg. go. lais ‘I know’) nei kaip inchoatyvas ‘to start knowing’.
Šaltinis:: Kroonen 2011, 102

Antraštė:: budė́ti
Reikšmė:: to be awake
Straipsnelis:: Svarstoma, ar nosinis prezensas buvo kauzatyvas-faktityvas, kai kurie pavyzdžiai tai patvirtina: lie. budė́ti ‘to be awake’ > bùdinti, la. budinât ‘to wake up, incite’.
Šaltinis:: Kroonen 2012b, 277

Antraštė:: budė́ti
Straipsnelis:: [Recenzuojama Daniel Petit'o knyga „Untersuchungen zu den baltischen Sprachen“.] D. Petit'as nepritaria Jasanoff'o siūlymui dėl budė́ti, bùdi ‘be awake’ raidos (i-galūninio dgs. 3 asm. perstruktūravimas: *bʰudʰ-n̥toi > *bʰudʰ-intai →*bud-i-nti; Jasanoff 2003, 158ff.), nes neįmanoma įrodyti dgs. 3 asm. išsaugojimo. Tačiau Jasanoff'as kalba apie ankstyvą bl.-sl. raidą (plg. s. sl. bъděti, bъdi), ne tik apie bl. kalbas.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2010, 367