Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: daga, skraidyti, įnagis, mumsiai, žẽmė, valstyti, kleivakojis, čemarka, biržti, jėras, briežlė, genėti, kovarnis, kovas, pažagas, maukalas, klumšti, pagairė, katėnas, kramzlė, drabnas, banda, alėti, kukorė, mušti, sai, kervoti, pìnti, krypuoti, kardentis, mažko, ačiū, kutrus, rišti, dūlėti, papžindūlis, jungurtas, gramatas, darmai, buitis, kiužis, bučas, magonė, taupyti, biržlis, karkulys, neptė, baubti, apmilvinti, dievo karvutė, niežėti, nebylys, labas.

Antraštė:

dagà

Reikšmė:

karštis, kaitra; derlius

Straipsnelis:

Pr. dagis ‘vasara’ yra naujas žodis, pasidarytas iš veiksmažodžio, išlikusio lie. dègti (*dhegᵘ̯h-), plg. lie. dagà ‘karštis, kaitra; derlius’. Pirminė pr. dagis reikšmė buvo ‘karščių metas’. Viena vertus, paralelė pr. žodžiui yra s. i. dāha- ‘karštis’, ni-dāghā- ‘vasara’ (: dáhato ‘degina’), kita vertus, go. dags, vok. Tad ‘diena’, t. y. ‘šviesus paros metas’. Taip pat, plg. gr. θέος ‘vasara’ ≤ ‘karštis, kaitra’ (: θερμός ‘karštis’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 217

Antraštė:

dagà

Straipsnelis:

žr. dãgas

Šaltinis:

Stundžia 1978, 114

Antraštė:

dagà

Reikšmė:

derlius

Straipsnelis:

kai kurie Pietscho tekstuose esantys žodžiai dėl savo geografinio paplitimo galimi priskirti prie senovės kuršių kalbos, pvz., pabêngti ‘baigti’ (p. 130, 138, 144, 160) su ž. bengti, skirtingai nei lie. pabaigti, – beigti [K. Masiliūnas, Kalbotyra 1970, XXI, 45]; dag ‘derlius’ (KP, 29) su ž. daga ‘derlius’, pr. dagis ‘vasara’ – kitaip nei lie. derlius [žr. K. Masiliūnas, Kalbotyra 1970, XXI, 26].

Šaltinis:

Schmid 1983, 262

Antraštė:

dagà

Reikšmė:

karštis, derlius, dygimas

Straipsnelis:

Pr. dagis ‘vasara’ etimologiškai susijęs su įvairių ide. kalbų žodžiais, kilusiais iš *dhegᵘ̯h- ‘deginti’. Plg. visų pirma lie. dagà ‘karštis, derlius, dygimas’; atúodagiai; plg. dãgė, dagỹs, dagìlis, dãgas, dagùs ir pan.; plg. la. degt – daga ‘gaisravietė’, dagls ir kt. Slavų kalbose yra neabejotinų formų, giminiškų bl. deg- / dag-, bet nutolusių dėl tolimesnio vystymosi, pvz., s. sl. ЖЕГѪ ir pan. – iš gegǫ (plg. r. изгáга, le. zgaga), atsiradusi dėl asimiliacijos iš *deg- (Pokorny IEW, 241; Фасмер ЭСРЯ II, 38 ir kt.). Kiti pavyzdžiai leidžia atstatyti *geg- < *deg-. Plg. r. щегол (щегл-) paaiškinama *žegl- < *gegl- < *degl- ir siejama su lie. dagìlis, la. dadzītis. Rekonstruotas pr. *pa-dagis ‘pavasaris’ atitinka lie. padagiai, padagùs, padagai ir pan. Iš kitų kalbų: s. i. ni-dāghá- ‘karštis, vasara’, dāha ‘karštis’, dáhati ‘degti’, av. daxša- ‘karštis’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 286–289

Antraštė:

dagà

Reikšmė:

derlius

Straipsnelis:

žr. dagas

Šaltinis:

Szemerényi 1967, 284–285

Antraštė:

dagà

Straipsnelis:

žr. dagas

Šaltinis:

Stundžia 1994, 19

Antraštė:

dagà

Reikšmė:

saulės karštis

Straipsnelis:

žr. dagus

Šaltinis:

Vanags 1994, 34–35