Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dagas, pelekas, burtininkas, gurbas, makaruoti, dailidė, drukornia, bukas, lupus, skrebėti, nūskendūlis, gorčios, arumbė, grumada, audeklas, surikti, bajus, kekulas, paniurti, vajus, būkelis, kamanės, kaupra, švendrynė, mandūra, skasti, per, barvička, dveji, staibiai, katukas, gružė, erštauti, kas, garlaivis, kraika, įteikti, grundulis, mainas.

Antraštė:

dãgas

Reikšmė:

(vasaros) karštis, kaitra

Straipsnelis:

Pr. dagis E 13 ‘vasara’ : lie. dãgas, dègti, la. degt, skr. dáhati ‘dega’, nidāgha-ḥ ‘karštis, vasara’, alb. djek ‘sudeginu’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 849.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 193

Antraštė:

dãgas

Reikšmė:

vasaros kaitra, derlius, kaitinimas, deginimas

Straipsnelis:

[Kad tam tikro žodžio negalime laikyti skoliniu, tai labiausiai tikėtina, jog panašus ar identiškas vedinys ieškotinas gretimame areale, net jeigu tariamasis darinys jame iki šiol neužfiksuotas. Jeigu lytis indoeuropietiška, tai panašios morfologinės struktūros darinys taip pat ieškotinas geografiškai artimiausiose kalbose:] Mūsų reikalui geriausiai tinka sl. godъ ‘laikas, metai, šventė’. Nėra pamato sl. godъ laikyti skoliniu ir, aišku, tai yra indoeuropietiška lytis. Etimologiniuose žodynuose sl. godъ gretinamas su savo reikšme gana besiskiriančiais žodžiais, nebandant paaiškinti tokio atitikmenų semantikos įvairumo (kitų kalbų paralelės pateiktos tekste) [284], plg. Vasmer REW I, 283, pastarasis autorius su sl. godъ gretina netgi lie. guõdas ‘garbė, šlovė, vaišingumas’. Peržiūrėjus Fasmerio (l. c.) pateiktas sl. godъ giminiškas lytis paaiškėja, jog ne visi šio žodyno lizde surašyti žodžiai čia priklausytų, plg. nesutampančią pamatinę germ. ir sl. atitikmenų reikšmę. Žinome, kad kai kuriose sl. šaknyse, prasidedančiose ide. d(h)-, vykusi metatezė (plg. zьdati ‘padaryti (build)’ < ide. *dhigh-), įgalinanti sl. godъ kildinti iš *dogъ, kuris identiškas ne vien su go. dags, bet ir su pr. dagis ‘vasara’, lie. dãgas ‘vasaros kaitra, derlius, kaitinimas, deginimas’, dagà ‘derlius’, atúodogiai ‘vasariniai kviečiai’ [58 išnaša: Tokią hipotezę taipogi siūlo V. Machek, ESČSl, 1957, 135].

Šaltinis:

Szemerényi 1967, 284–285

Antraštė:

dãgas

Reikšmė:

beržo kempinė ugniai įskelti

Straipsnelis:

žr. degas

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 54

Antraštė:

dãgas

Straipsnelis:

žr. atúodogiai

Šaltinis:

Witczak 2001, 43–47

Antraštė:

dãgas

Straipsnelis:

ŏ-kamienis variantas gali siekti ide. prokalbės laikus (abstrahuojantis nuo giminės), o (i̯)ā-kamienė forma laikytina bendrabaltiška arba būdinga rytų baltams: lie. dãgas, pr. dagis, go. dags; plg. s. i. dāha- m. / lie. dagà, la. daga.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 19

Antraštė:

dãgas

Reikšmė:

degimas, gaisras; pridegimas; sieros rūgštis

Straipsnelis:

žr. dagus

Šaltinis:

Vanags 1994, 34–35