Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dargti, blyškėti, šlamukas, golė, šakės, vaivoraikštė, sraunas, lonė.

Antraštė:

dar̃gti

Reikšmė:

sušlapti, subjurti (apie orą)

Straipsnelis:

žr. dirgti

Šaltinis:

Karaliūnas 1971a, 18

Antraštė:

dar̃gti

Reikšmė:

sušlapti, subjurti (apie orą)

Straipsnelis:

La. dā̀rgs ‘brangus’ etimologijos neturi. Brückneris (Brückner A., Die slavischen Fremdwörter im Litauischen, Weimar, 1877, 170) klysta, la. dā̀rgs laikydamas slavizmu. Atitikmenų pora – lie. brangùs ir la. brañgs, breñgs ‘puikus, iškilnus, prašmatnus, pilnas, riebus, įsipenėjęs’ – įgalina dar kitaip aiškinti sememą ‘brangus’ (apie įprastas interpretacijas žr.: Buck 1949, 826–827) [156]. Lie. brangùs, la. brañgs palyginę su giminiškais (Fraenkel LEW, 53–54) žodžiais (lie. brankùs ‘lengvai brikstantis’, brankti (be kirčio) – lie. brangùs, la. brèņģe ‘šlapia vieta, gilus purvynas’, brèņģêt(iês) ‘teliuškuoti rankomis skystyje’ – la. breñgs ‘įsipenėjęs, riebus’, lie. brinkùs, brìnkti, briñgas ‘trinka, rąstgalys’ – lie. brìngti ‘brangti’) matome, kad pirminė la. brañgs, breñgs reikšmė buvo ‘pilnas, įsipenėjęs, riebus’ ir istoriškai ji susiformavo iš ‘šlapti, drėgti, brinkti’. Dabar la. dā̀rgs galime gretinti su lie. dárgùs ‘pabjuręs, lietingas’, dárgà, dárganà, dar̃gti ‘sušlapti, subjurti (apie orą)’, dergùs, derganas (be kirčio) ‘lietingas’, dérgna ‘šlapdriba’, der̃gti, dérgti ‘teplioti, juodinti, išniekinti’, la. dergtiês ‘kelti pasibjaurėjimą’, der̂dzetiês ‘ginčytis, keiktis’, lie. dìrgti, dir̃gti ‘pabjurti (apie orą), sušlapti (apie linus)’ [157]. La. dā̀rgs semantiškai ir morfologiškai atitinka s. sl. dragъ ‘brangus, vertingas’ (kitų sl. kalbų atitikmenys pateikti: Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I–II, Heidelberg, 1924, 213).

Šaltinis:

Каралюнас 1973 (1975), 156–158

Antraštė:

dar̃gti

Straipsnelis:

Pr. dragios ‘mielės’ – ta pačia reikšme Bretkūno raštuose yra pavartotas lietuviškas variantas dragės. Tačiau yra įrodyta šio žodžio prūsiška kilmė. Kaip prūsiškam žodžiui giminiški mielių pavadinimai, tos pat šaknies gali būti ir lie. dérgti, dar̃gti, dárga, dargùs.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 363–365

Antraštė:

dar̃gti

Reikšmė:

šlapinti, bjurti

Straipsnelis:

žr. dirgti

Šaltinis:

Karaliūnas 1971a, 18

Antraštė:

dargti

Reikšmė:

apmākties, sabojāties (par laiku)

Straipsnelis:

žr. dargus

Šaltinis:

Buhārina 2000, 162