Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dargus, grindyti, karauti, rėkti, kubezdalis, skardas, druktas, labas, apeiga, prakaulis, erčia, nìnkstis, šlitė, nýkštis, keltuvė, apstuoti, mufas, ežia, įstabus, drožti, sneigėti, šiurintis, kybinti, liauti, liautis, pažel, drignes, eketė, jarumbė, budėti, budu, rinkti, šilti, drabnus, gan.

Antraštė:

dargùs

Straipsnelis:

žr. dergėti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 331

Antraštė:

dargùs

Straipsnelis:

žr. derkti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 71

Antraštė:

dárgus, dargùs

Reikšmė:

darganotas, lietingas

Straipsnelis:

žr. darga

Šaltinis:

SłPr IV, 121

Antraštė:

dárgus, dargùs

Reikšmė:

pabjuręs, lietingas

Straipsnelis:

žr. dargti

Šaltinis:

Каралюнас 1973 (1975), 156–158

Antraštė:

dargùs

Straipsnelis:

žr. dargti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 363–365

Antraštė:

dargùs, dárgus

Reikšmė:

darganotas, bjaurus

Straipsnelis:

žr. dirgti

Šaltinis:

Karaliūnas 1971a, 18

Antraštė:

dargùs, dárgus

Reikšmė:

darganotas, bjaurus, piktas

Straipsnelis:

Lie. dargùs, dárgus ‘darganotas, bjautus, piktas’, la. *dargs : lie. dergùs. Variantas su a laipsniu turi dárgo (dárgo, dárgyti) ‘šmeižti, darglioti’ yra su kiek skirtinga semantika; dėl vokalizmo plg. dargà ‘lietingas oras; dargana…’. Varianto dergùs e laipsnį pamatuoja dérgia (dérgė, dérgti) ‘snigti su lietumi…’, la. derdzas (derdzās, dergtiês) ‘zuwider sein’. Pirminiu reikėtų laikyti bl. dargus.

Šaltinis:

Vanags 1994, 39

Antraštė:

dargùs

Straipsnelis:

La. dārgs ‘ļoti vērtīgs, tāds, par ko daudz jāmaksā; tāds, kam ir ļoti liela nozīme (cilvēka, sabiedrības dzīvē), tāds, ko ļoti augstu vērtē’; tāds, ar ko ir saistītas dziļas jūtas’ ir lie. dargus ‘darganotas; bjaurus, nemalonus, negražus, šlykštus; piktas, irzlus’ genetiniai ryšiai nėra iki galo aiškūs. Lie. dargus yra veldinys, įvykęs jo reikšmės pakitimas yra iš abstraktesnės reikšmės į konkretesnę, ir tai siejama su leksemomis lie. drėgti ‘kļūt drēgnākam, mitrākam, valgākam’, drėgnas ‘drēgns, mitrs, valgs’, dergti ‘pieķēzīt, piecūkot, pieķēpāt’, la. drēgns, s. ru. padoroga ‘negaiss’. La. dārgs Endzelynas laiko slavišku skoliniu, plg. ru. дорогь, sr. drag ‘teuer’ (ME I, 448), taip pat mano ir A. Preobraženskis (ЭСРЯ 1595), Fasmeris jo skoliniu nelaiko: pasak jo, la. dārgs ir ru. дорогой yra seni giminiški ide. kilmės žodžiai (ЭСРЯ 1973, I, 171; ЭСРЯ 1986). Pasak Karulio, la. dārgs yra genetiškai susijęs su lie. dargus, o pirmojo reikšmių genezė būtų tokia: ‘tāds, kas plēš, kas rada nepatiku’ (plg. lie. dargùs ‘pretīgs, nemīļš’, la. derdzīgs) > ‘nepatīkami liels (par cenu, atlīdzību)’ > ‘tāds, kam ir liela cena, vērtība; vērtīgs’ (LEV I, 201). Tačiau šis aiškinimas mažai tikėtinas, nes jis netinka lie. dargus paaiškinti. Karaliūnas la. dārgs taip pat nelaiko skoliniu, o semema ‘dārgs’, pasak jo, atsiradusi taip: ‘kļūt mitram, briest’ > ‘viegli uztūcis, tukls; liels, resns, taukains’ > ‘dārgs’, plg. lie. brankus ‘viegli piebriedis’, brangus ‘dārgs’, brinkus ‘viegli piebriedis’, brinkti ‘briest, piebriest’, bringas ‘celms, bluķis, lieste’, bringti ‘kļūt dārgākam’, todėl pirminė la. brangs reikšmė buvusi ‘resns, korpulents, taukains’ < ‘kļūt mitram, piebriest’. La. dārgs jis sieja su lie. dargus ‘lietains, apmācies, slikts (par laiku)’, darga ‘slikts laiks, slapjdraņķis’, dargti ‘apmākties, sabojāties (par laiku)’, la. dergties ‘būt pretīgam’ (К этимологии лтш. dārgs, Этимология 1975, 1073). Tačiau įtikinamiausia yra Mažiulio nuomonė, kad la. dārgs pagrindas yra bl. ir sl. *darga ‘izturīgs, stiprs’. Bl.-sl. *darga- yra sufikso -g- vedinys iš bl.-sl. *der- ‘išlaikyti, tvirtai laikyti’ < ide. *dher- (H) ‘t. p.’, kuris į ‘brangus’ išvirto ne pr. ir lie., o tik sl. ir la. kalbose (Mažiulis PKEŽ I, 180). Taigi la. dārgs ir lie. dargus reikšmės greičiausia vystėsi nepriklausomai kiekvienoje kalboje.

Šaltinis:

Buhārina 2000, 160–163

Antraštė:

dargùs

Reikšmė:

(о погоде) ненастный, со снегом и дождемʼ

Straipsnelis:

žr. dranga

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 211—214