Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
deglas
.
Rezultatai
Antraštė:
dẽglas
Reikšmė:
schwarzscheckig
Straipsnelis:
Sl. kalbos turi perdirbtą veiksmažodį
*žegi
‘(su)degti, deginti’, pirmykštės lyties
*degi
asimiliaciją
*gegti
. Kad pastaroji lytis iš tiesų egzistavo sl. kalbose, liudija priebalsiu
d
prasidedą sl. leksemos: prasl.
*daglь
(tik s.-kr.
dàgaļ, dàgļa
‘riebalai, taukai gaunami deginant kaulus’ (šį žodį J. P. Petleva [Э 1973 (1975), 49tt.] laiko giminišku lie.
dãglas, dẽglas
‘schwarzscheckig’), lo.
favilla
‘žėrintys, žaižaruoją pelenai’, prasl.
*degъtь
(r.
дёготь
, br.
діготь
[147], ukr.
дзёгаць
‘degutas, derva, Teer’ (pastaroji leksema giminiška su lie.
degùtas
‘Teer’, besiremiančiu lie.
dègti
‘brennen’)). Nepritariame tradicinei nuomonei (A. Brücknerio) minėtus žodžius laikyti baltizmais.
Šaltinis:
Trubačev 1979
, 146–147
Antraštė:
dẽglas
Reikšmė:
juodkeršis
Straipsnelis:
S.-kr. dial. leksema
дàгаљ
‘iš kaulų išvarytas tepalas’ neturi etimologijos (gretinimas [žr.: Rječnik hrvatskoga ili srpskoga jezika, II, 1890, 219; Skok Etikmologijski rječnik hrvatskoga ili srpskoga jezika, I, 1972, 317] su r. dial.
дегло
‘žuvų pieniai’ yra atsitiktinis) [50]. Mūsų nuomone, s.-kr.
дàгаљ
galime laikyti senuoju prasl. vediniu
*daglь
(iš ide.
*dhōgᵘ̯h-
), kurio reikšmė – ‘tai, kas deginama, sudeginta’ (tas pats vokalizmo laipsnis fiksuojamas lo.
fōmes
‘žiebtukas, pintis’); plg. dar č.
dahněti
(
dachněti
) ‘degti, rusenti’. Priesagos
-l-
vediniai, pamatuoti šaknimi
*dhegᵘ̯h-
, fiksuojami kitose ide. kalbose: lie.
dãglas, dẽglas
‘juodkeršis’, la.
daglis
‘pintis’,
daglas
‘margas šuo’, lo.
favilla
‘karšti pelenai’ (Pokorny IEW I, 241). S.-kr. leksemą laikyti skoliniu iš baltų kalbų, rodos, nėra pagrindo. Įdomu, kad Fraenkelis (Fraenkel LEW, 2 sąs., 86) pateikia dar vieną lie. kalbos pavyzdį, kuris savo reikšme artimiausias s.-kr.
дàгаљ
– lie.
deglýčia
(
deglyčià
) ‘degamoji krosnis, degykla iš plytų, kalkių ar deguto, Brennofen aus Ziegel, Kalk oder Teer’.
Šaltinis:
Петлева 1973 (1975)
, 49–51
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas