Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dimstis
.
Rezultatai
Antraštė:
dimstis
Straipsnelis:
Lie.
dimstis
psn. ir dial. priklauso prie grupės gim. žodžių, tęsiančių ide.
*domu-
. Čia priklauso lot.
domus, domūs
f., ved. adj.
dámū-naḥ
‘priklausantis namams’, arm.
tanu-tēr
‘namų šeimininkas’, kurie yra tikslūs atliepiniai šalia sl.
*d'omъ
‘namas; turtas, manta; karta, giminė’: slov.
dọ̑m
‘namas, ūkis’, le.
dom
‘namas, tėviškė’, s. bž.
ДОМЪ, -МОУ
‘namai; tėviškė; giminė’, s. r.
ДОМЪ
‘namas; ūkis; turtas; gimtinė; dinastija’, r.
дом
‘t. p.’ [99–100]. Kai kuriose ide. k. yra
-o-
kamieno žodžių: gr.
δόμος
‘namas’, s. i.
dáma-ḥ
‘t. p.’, lot.
domus, domi
‘namas’, vedinys
dominus
‘šeimininkas’ <
domo-no-s
. Ide.
*domu-s
kaip ir
*domo-s
yra vediniai iš šakninio, atematinio žodžio, rekonstruojamo iš kamienų
*dē̆m-, dō̆m-, dm-, dm̥-
, kuriuos nurodo, pvz., s. i.
*dám-
‘namas’, tik gen. pl. ved.
damā́m
‘t. p.’, dūrinys
dámpatiḥ
(:
pátir dán
‘namų šeimininkas’, av.
dəng
(<
*dams
)
paitiš
‘t. p.’ = gr.
δεσπότης
‘t. p.’, arm.
tun
‘namas’ (
*dōm
). Greičiausiai čia priklauso ir lie.
nãmas
[100]. Žr. nãmas t. p.
Šaltinis:
SłPr
IV, 98–100
Antraštė:
dimstis
Reikšmė:
kiemas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. turi paveldėtą ide.
*dom-o-
, bet su pakeistu žodžio pradžios priebalsiu:
nãmas
, paprastai pl.
namai̇̃
(
n
–
m
[224] dėl asimiliacijos iš
d
–
m
). Tai
o
-kamienis žodis kaip ir gr.
δόμος
, s. i.
dámā-
. Senas loc. sg.
namiẽ
(dabar prieveiksmis; plg. lo.
domī
) taip pat yra archajiškame dūrinyje
namié-ga-s
‘namiškis’, pažodžiui ‘triūsiantis, bėgiojantis po namus’ (antrasis komponentas yra iš
*gᵘ̯ā-
≥ lie.
gó-ti
‘eiti’, plg. s. i.
agre-gá-
‘einantis priekyje’). Paralelinį
-u-
kamieną (lo.
domus
ir s. sl.
domъ
,
-u
) rodo dūrinys
namù-darbis
‘namų darbininkas’, taip pat įdomus žodis
namūn-ai̇̃tis
‘šeimininko sūnus’, kuris suponuoja pamatinį
*namūnas
‘šeimininkas’, plg.
namūnai
pl. ‘namiškiai’. Šį darinį galime lengvai interpretuoti kaip
-no-
vedinį iš loc. sg. formos
*namuo
≥
*namū
(plg. lie. trm.
turguõ
‘turguje’ iš
tur̃gus
) ir sutapatinti su vedų vediniu
dámū-nas
‘namiškis, priklausantis giminei’ iš loc.
*damū
, plg. lo.
domū
greta
domī
. Lietuvių k. taip pat randame šaknies
*dem-
/
*dom-
nykstamąjį ir pailgintą laipsnius:
*dm̥-
≥ baltų
*dim-
arba
*dum-
, plg. 1) s. lie. ir trm.
dimstis
‘kiemas’, asmenvardį
Dim-gailas
(greta
Nam-gailas
) ‘gailintis namų?’; 2) žem.
nùmas
iš
*dumas
¹⁸ [¹⁸ plg.
*dm̥-
: gr.
δά-πεδον
‘gruntas, žemė, grindys’, s. isl.
topt
,
tumpt
‘laisvas plotas, kiemas’ iš
*tum-fetiz
≤
dm̥-ped-
]. Pailgintas laipsnis
*dēm-
: lie. trm.
apý-dėm-ė
‘sklypelis, sklypas aplink trobą’ (Juška), pavyzdžiui, ‘vieta aplink namą’, plg. s. lie.
apidamė
:
*damas
ir naują bendrinės kalbos
apý-namė
:
nãmas
. Latviai ‘namo’ pavadinimą (la.
māja
) pasiskolino iš estų
mãja
, o senasis
nams
la. kalboje reiškia ‘laikinas statinys, lauko virtuvė’ ir pan.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 224–225
Antraštė:
dimstis
Straipsnelis:
žr.
namas
Šaltinis:
SłPr
IV, 98–100
Antraštė:
dimstis
Straipsnelis:
žr.
blaivas
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966d
, 111
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas