Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
dragės
Straipsnelis:
žr. derkti
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 363–365
Antraštė:
dragės
Reikšmė:
mielės
Straipsnelis:
žr. dargti
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 363–365
Antraštė:
dragės
Reikšmė:
mielės
Straipsnelis:
[Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] alb. dra ‘sviesto, aliejaus, vyno akmens tirščiai, nuosėdos, Bodensatz der Butter, des Öles, Weinstein’ : s. lie. dragės ‘nuosėdos, mielės, Rückstand, Hefe’, pr. dragios ‘t. p.’ (dar sl. droždьję, s. isl. dregg).
Šaltinis:
Jokl 1963, 150
Antraštė:
dragės
Reikšmė:
mielės
Straipsnelis:
La. dradži ‘virtų riebalų likutis’, be abejonės, siejasi su s. lie. dragės (Bezzenberger, BGLS 281), pr. dragios, s. š. germ. dregg ‘mielės’, alb. drā ‘aliejaus nuosėdos, lydytas sviestas’ ir kt.; plg., pvz., santykį tarp slov. trọ̑ska ‘nuosėdos, tirščiai, mielės’ ir trǫskva ‘taukų liekanos, Schmalztreber’.
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 398
Antraštė:
drãgės
Reikšmė:
mielės
Straipsnelis:
Albanų-baltų-slavų kalbų sutapimai su germanų dažnai būna specialaus, neretai „techninio“ pobūdžio (šitaip būna dažniau tik vėlesnių kultūrų kontaktų metu ir nerodo ypatingos indigenios giminystės) […]: s. lie. drãgės ‘mielės’, la. dradži ‘spirgai, вытопки, шкварки’, pr. dragios ‘mielės’, s. sl. ДРОЖДИЕ, alb. dra ‘sviesto, aliejaus, vyno akmens tirščiai, nuosėdos, вытопки, шкварки’, s. isl. dregg ‘mielės’.
Šaltinis:
Широков 1984, 20
Antraštė:
dragės
Reikšmė:
mielės, nuosėdos
Straipsnelis:
V. Žulys lie. dragės ‘mielės, nuosėdos’ (Bretkūno Biblijos vertime) išaiškina kaip prūsiškos kilmės [Baltistica 1966, I (2), 151].
Šaltinis:
Трубачев 1966 (1968), 379
Antraštė:
dragės
Reikšmė:
mielės
Straipsnelis:
Pr. dragios (nom. pl.) E 386 ‘mielės’ : lie. dragės ir s. isl. dreggiar ‘mielės, raugas’, la. dradži ir kt. žr. Walde Pokorny 855.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 201
Antraštė:
dragės
Reikšmė:
mielės
Straipsnelis:
Pr. *drag- atstatoma pagal vietovardžius: Dragothe, Dragusse; Drogenne, Drogowitegen, Dragawithen. Plāķis, Acta Universitatis Latviens, XVII, 67 kildina iš *drang-, kitaip V. Kiparsky, Die Kurenfrage, Helsinki, 1939, 92–93; plg. lie. drãgės, drãgoti.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 363
Antraštė:
dragės
Reikšmė:
mielės; nuosėdos, drumzlės
Straipsnelis:
Lie. psn. XVI a. dragės f. pl. ‘mielės; nuosėdos, drumzlės’ (ta pačia reikšme iš pr. skolinys, žr. Топоров ПЯ A–D, 363–365), dial. drãgės ‘žuvies taukų nuosėdos’ (latviškas skolinys, žr. Топоров, ten pat), la. dradži m. pl. ‘lydytų taukų nuosėdos’, pr. dragios pl. ‘mielės’ (Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 58 rekonstruoja bl.-sl. *dragi̯ās f. pl.), alb. drā f. ‘alyvos, aliejaus nuosėdos’ (*dragā), s. š. germ. dregg (pl. dreggjar) f. ‘mielės’, lo. fracēs f. ‘išspaustos alyvos’ (*dhrək-s) tai artimi atliepiniai šalia [261] sl. *drozga, *drozgy, *droska, *troska, *trosky ‘tai, kas susmulkinta’, ‘tešla, paruošta su grybeliu, fermentacijai’, ‘nuosėdos, drumzlės’. Pokorny IEW, 251 kildino iš ide. *dherə-gh-. Slaviški žodžiai nuo visos ide. grupės skiriasi kamienu -zg- (apie tai žr. SłPr IV *dręzgati). Pokorny IEW pateikia taip pat ir rum. *drasica ‘džiovintas salyklas’, perdirbtą iš senesnio *drascā (= sl. *droska) arba *drazgā (= sl. *drozga). Dėl paralelinių formų su -zg- : -sk- plg. lot. fracēs < *dhrək-s) žr. *brězgъ : *brěskъ, *draždžiti : *draščiti, plg. Sobolevskij, Slavia, V, 443–444, [...]. Kamienas *troska turi t- greičiausiai dėl asimiliacijos dr-sk < tr-sk, nors dr / tr kaita pasitaiko ir kitais atvejais (P. Skok, Etimologijski rječnik hrvatsoga ili srpskoga jezika, I, Zagreb, 1971, 444).
Šaltinis:
SłPr IV, 260–261
Antraštė:
drãgės
Reikšmė:
‘mielės; nuosėdos, susidarančios varant iš stintų riebalus’
Straipsnelis:
Lie. dragės – retas, dabar nebevartojamas žodis. Pirmąja reikšme – ‘mielės’ – jį dukart pavartojo J. Bretkūnas biblijos vertime. Lie. dragės kalbininkai laiko giminišku pr. dragios ‘mielės’ ir la. dradži ‘lydytų taukų nuosėdos’. Manoma, kad pirminė reikšmė esanti ‘nemalonaus kvapo nuosėdos’. Tiriant šio žodžio kilmę, kyla klausimas, ar šis žodis iš viso laikytinas lietuvišku. J. Bretkūno dragės greičiausiai yra rusicizmas, kurį vėliau pats vertėjas pastebėjo ir pakeitė plačiai vartojamu ‘mielės’. Pr. dragios ir J. Bretkūno dragės skiriasi tik kamiengaliais, bet toks skirtumas, rodos, netrukdo žodžio dragės laikyti skoliniu.
Šaltinis:
Žulys 1966, 151–152
Antraštė:
dragės
Straipsnelis:
Lie. dragės ‘mielės’ (Bretkūnas), ‘stintų taukų nuosėdos’ (Prūsų Lietuva) yra skolinys iš pr. dragios ‘mielės’, o ne la. dradži ‘spirgai’ giminaitis (plg. Mažiulis I 217 t.).
Šaltinis:
Urbutis 2001a, 9
Antraštė:
drãgės
Reikšmė:
dregs
Straipsnelis:
[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms]. Lie. drãgės ‘dregs’, la. dradži ‘remains of cooked fat’, s. sl. droždĭje ‘dregs’ turi kilti iš *dhrogh- ‘dregs’.
Šaltinis:
Young 2008a, 202
Antraštė:
dragės
Reikšmė:
mielės
Straipsnelis:
Aptariami plėtiniai: *dʰr-agʰ- (arba *dʰr-˚gʰ-?) (s. isl. dregg f. ‘mielės’ < germ. *drag̱i̯ō-, pr. dragios ‘mielės’, s. lie. dragės ‘mielės’, la. dradži pl. ‘spirgai’ < *drag̱jai : sg. *dradzis < *drag̱ìs < *-ii̯a-s).
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 97

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas