Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: duja, ėdis, kristolbėrė, bargus, kniausti, pominis, gotkos, žvaizdė, luzgėti, grobai, katėti, vėlybas, plošytis, biržti, atstoti, malkas, votelis, ėdrauti, dumčius, dulka, godus, bačka, ąselė, sketerė, jumikas, apnikti, keteria, barsukas, madaras, gamula, pavojus, ulyčia, birnus, krykštė, aldija, mėžti, štrumpė, kystas, austi, įsnauja, kėkšti, -ščia, barščiai, antuka, smalstumai.

Antraštė:

dujà

Straipsnelis:

Toch. A twe, B tweye ‘dulkė, garai’, B nom. pl. tweyi. Su Lane, Language 1938, XIV, 33, reikia kildinti šį žodį iš ide. *dheu- ‘būti gyvam, judriam, sūkuriuoti ir t. t.’ (plg. gr. θύω ‘veržtis, mestis, šokinėti ir t. t.’), kurį, be to, taip pat randame toch. A tor, B taur ‘dulkė’, bet negalima sutikti su lingvisto iškelta ide. *dhu̯es- (B -y- būtų slankas atsiradęs dėl hiato [‘the glide developed in hiatus’]). B tweye rodo ide. formą *dhu̯oi̯o-s (nom. sg., B tweye yra vyr. giminės), nes balsis e A žodyje twe yra kilęs iš ide. *oi̯ = B -ey- absoliutiniame žodžio gale pavirtęs antrinės kilmės dvibalsiu. Vadinasi, aišku, kad *dhu̯oi-, kuris yra A twe, B tweye pagrindas, galutinai paaiškina lot. foetēre, kuriam iškeliama ide. *dhu̯-oi-to-. Dėl dvigubos reikšmės ‘dulkė’ ir ‘garai’, plg. tą patį ide. *dheu-, lie. dujà ‘dulkelė, garai ir t. t.’. Taip pat žr. B tute ‘geltonas’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 519

Antraštė:

dujà

Reikšmė:

dulksna, lynojimas, rūkas, dujos, apipuvęs, sugedęs daiktas

Straipsnelis:

Lie. dujà ‘dulksna, lynojimas, rūkas, dujos, apipuvęs, sugedęs daiktas’ atitinka la. dujs ‘schmutzig, graubraun’

Šaltinis:

Каралюнас 1975 (1977), 132

Antraštė:

dujà

Reikšmė:

dulkės

Straipsnelis:

Prasl. tynъ ir pragerm. tun- formų bendra reikšmė – ‘tvora, aptvaras’. Bandoma rasti tapačių formų, norint nustatyti pirminį šaltinį. Tokie keltizmai, kaip pranc. dune, isp. dunas ‘smėlio pylimas ant upės kranto, kopa’, prakeltų dūnon turėjo reikšmę ‘aukštas smėlėtas krantas, pylimas’ (plg. pragerm. berga ‘kalnas’ ir prasl. bergъ ‘krantas’), todėl genetiškai gali būti siejami su s. i. dhūnoti ‘beria, pila’, lie. dujà ‘dulkės’ ir kt.

Šaltinis:

Мартынов 1963, 145

Antraštė:

dujà

Reikšmė:

migla, rūkas; dulksna

Straipsnelis:

Lie. dujà ‘migla, rūkas; dulksna’ plg. su gr. θῡ́ω, dial. θυίω ‘triukšmauti, šėlti; smilkyti, aukoti’, (*dhu-i̯ō), s. i. dhūnóti : dhunóti : dhuváti ‘purtyti, krėsti, kratyti’ (Mayrhofer, Kurzgefaßtes etymologisches Wörtebuch des Altindischen, II 107–108), s. nor. dȳja ‘t. p.’ (/wg/[…] Pokornyo IEW 262 s. i. ū ir s. nor. /nowe!/[…] ), lot. suf-fiō –fire ‘smilkyti, rūkyti’ (*dhu-ii̯ō, Walde, Hofmann² 625) artimiausiais atliepiniais šalia [117] sl. *duti ‘pūsti’: slov. psn. dúti ‘t. p.’, luž. duś ‘t. p.’, [116] r. дуть ‘t. p.’, br. дуць ‘t. p.’ bei iter. sl. *duvati: slov. dial. dúvati imperf. iš duniti ‘kirsti, trenkti, mušti’, luž. tik su priešdėliu, pvz., naduwaś ‘pripūsti, išpūsti’, Dalio žodyne r. дувáть ‘dūsauti; įpūsti ugnį’, br. dial. выдуваць ‘išpūsti’. Daugumoje kalbų matyti susimaišymas su artimu savo reikšme, bet etimologiškai svetimu *dǫnti dъmǫ́. Brückner pradžioje siejo su *dǫti (KZ XLII 342), tas žodžių grupes atskyrė jau SE 86, žr. Sławski SO XVIII 250 [117].

Šaltinis:

SłPr V, 116–117

Antraštė:

dujà

Straipsnelis:

Pr. *duj- atstatoma pagal vietovardį Dugen. Siejama su lie. dujà.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 387

Antraštė:

dujà

Reikšmė:

maža dulkelė

Straipsnelis:

žr. dulas

Šaltinis:

Windekens 1976, 518

Antraštė:

dujà

Reikšmė:

морось, туман, мгла, гнилое дерево

Straipsnelis:

žr. kurti

Šaltinis:

Каралюнас 1988-1996 (1997), 273