Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gãlas
Reikšmė:
pabaiga, mirtis, žūtis
Straipsnelis:
Pr. gallan ‘mirtis’ artimiausiai siejasi su lie. gãlas ‘pabaiga, mirtis, žūtis’, la. gals. Šie žodžiai siejasi su veiksmažodžiais: lie. gélti (gẽlia, gė́lė), gìlti (gìlia, gýlė) (plg. gėlà), la. dzel̂t ‘gilti’, ‘kąsti’ (plg. dzēlums ‘įgėlimas’). Prie šių priskiriamas ir lie. giltinė̃. Patikimi tokie dar pavyzdžiai kaip sl. žalь ‘sielvartas’, ‘lūdesys’ ir t. t., plg. s. sl. ЖѦЛЬ ‘mauzoliejus’, ‘paminklas’, bulg. жал, s.-kr. жа̏о; č. žal, slovk. žial’, le. żal ir pan.;taip pat s. r. желя, жела (: lie. gėlà); r. жале́ть, жа́лить ir t. t.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 142–145
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
Pr. gol- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Golytien, Golitten, Galiettenn, vėliau – Galitten ir kt. Gerulis šiuos pavadinimus sieja su pr. golis ‘mirtis’, lie. gãlas, la. gals. taip pat plg. gal-.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 272
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
Pr. golis ‘mirtis’. Dėl o traktavimo šiame žodyje žr. Мажюлис, Вопросы теории и истории языка, 1963, 193; ABS II, 1965, 55 ir kt. Bet yra ir kitokių aiškinimų. Sunku nustatyti, ar golis tiksliai atitinka lie. gãlas, la. gals ir ar sudaro vieną paradigmą su pr. gallan (Acc.), ar čia yra kitoks šaknies vokalizmas (lie. galė́ti : gõlė ir pan. tipo). Vis dėlto akivaizdus ryšys su gallan (žr.) ir su ide. *gᵘ̯el- : * gᵘ̯ol-, žr. Pokorny IEW, 471.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 275
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
gallan (galan; acc.) 31,₁₆ ‘mirtis’ [ir kt.]; golis E. 168 ‘mirtis’ : lie. gãlas, la. gals, dzel̂t, s. ang. cwelan ir kt. žr. Walde Pokorny I, 689.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 216
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lietuvių, latvių ir prūsų) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtąjį ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Ide. tipo pavadinimas (s. i. śiras-, lo. caput) baltų ir slavų kalbose pakeistas pavadinimu ‘plikė’ *gal-ᵘ̯ā: lie. galvà, la. gal̂va, pr. gallū, galwo greta s. sl. galva, r. golova, le. głowa. Jų etimologija nenustatyta, gretinama arba su s. sl. golъ ‘nuogas’, arba su lie. gãlas.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 221
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
Be to, prūsų kalboje dar yra gallan acc. sg. m. (katekizmuose) ir golis (Elbingo žodynėlyje) [‘mirtis’], kurie giminiški su lie. gãlas, la. gals ‘(aštrus) galas, kraštas’, lie. gélti ‘sužeisti, durti’ ir ‘labai skaudėti’¹⁵ [¹⁵ Dar plg. gìltinė ‘mirties deivė; mirtis’ (su nykstamuoju laipsniu), la. galinât ‘marinti badu’ (kauz.), pr. gallan ‘nužudyti, sunaikinti’], plg. r. bažn.) želěti ‘πενθεῖν’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 218
Antraštė:
gãlas
Reikšmė:
Tod
Straipsnelis:
H.-luw. wala- / wara- ‘mirti’, k.-luw. u(wa)lanti- ‘miręs’ [Hawkins, Mesopotamia 1980, VIII, 222 ir išsamiai KZ 1980, XCIV, 109–119] (lie. gãlas ‘Tod’, s. air. at-baill ‘miršta’, s. v. a. quelan, *gᵘ̯el-).
Šaltinis:
Tischler 1990, puslapiai???
Antraštė:
galas
Straipsnelis:
Lie. galas, la. gals, galbūt per sąvoką ‘smaigalys, smaigas’ giminiški lie. gelti, gelia, s. sl. žalĭ ‘skausmas’, s. ang. cwelan, s. air. at-baill ‘mirti’.
Šaltinis:
Buck 1949, 857
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
žr. galva
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 147–151
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
žr. giltinė
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 218
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
žr. gelti
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 218
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
žr. gelti
Šaltinis:
Urbutis 1986b, 86–87
Antraštė:
gãlas
Reikšmė:
Ende
Straipsnelis:
žr. gelti
Šaltinis:
Solta 1960, 380 t.
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
žr. buožė
Šaltinis:
Karaliūnas 1970d, 204
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
Lie. vietovardis Gal-t-ai, la. pievos pavadinimas Gal-t-es-pļava, dvaro pavadinimas Gal̃-t-ene, pr. vietovardžiai Gal-t-en-garb, Goł-t-eynis,
Šaltinis:
Rimša 1977, 387
Antraštė:
gãlas
Reikšmė:
mirtis
Straipsnelis:
Kai kurie bl. *gē̆l-/*gil-/*gul- atitikmenys turi reikšmes ‘kankinti, mušti, žudyti’ (: arm. kełem ‘kankinu’, v. kimrų vel ‘mušti’, s. isl. kvelian, s. v. a. quellan ‘kankinti’, s. ang. cwellan ‘žudyti’, pr. gallintwei ‘t. p.’) / ‘mirti’ (*gu̯l̥-n-). Lie. gãlas, la. gals, pr. K. gallan ‘mirtį’, E golis ‘mirtis’]. Mirties reikšmė rekonstruojama net ide. šakniai (*gu̯el-) ‘жолоть, боль, смерть’ Džaukian 171), tačiau Stangas sąsajas su reikšme ‘Ende, Tod (galas, mirtis)’ laiko mažai įtikinamomis (Stang LS 21). Plg. gélti.
Šaltinis:
Kaukienė 2006, 380–382
Antraštė:
gãlas
Straipsnelis:
Apeliatyvai lie. dial galvỹs//gal̃vis ‘savaime pasidariusi kūdra senos upės vagoje’ (LKŽ III 85; plg. Vanagas LHEŽ 105), t. y. ‘kūdra, pasidariusi iš buv. upės duburio’ suponuoja būdvardinį subst. (mobile) bl. *galvja- (i̯o-kamienį neutr.) ‘tai, kame yra duburių, kur duburinga’ – vedinį (matyt, oksitonišką) iš adj. (o/ā-kamienio) bl. *galva- ‘duburingas’ (neutr.), o šiame slypi daugiareikšmis verb. bl.-sl. *gel-/*gil- ‘duobti, durti, kišti ir pan.’ (ide. *gu̯el-/*gu̯l̥-, plg. J. Pokorny IEW I 470t.). Iš pastarojo išriedėjo kamiengalio vedinys subst. (o-kamienis masc.) bl. *galas ‘išsikišimas – galas’ > lie. gãlas ir kt. (dar žr. J. Mikkola BB XXI 224t.; S. Karaliūnas Baltistica VI 47t.; Toporov PJ II 143tt. ir lit.; A. Sabaliauskas Lietuvių kalbos leksika, 113; K. Karulis LEV I 283t.; J. Pokorny 1 c.; Chr. Stang Lexikalische Sonderübereinstimmungen, 21; Mažiulis PEŽ I 319tt., ir lit.). Plg. galvỹs.
Šaltinis:
Mažiulis 2006, 509–510

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas