Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
sužeisti, durti; labai skaudėti
Straipsnelis:
žr. galas
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 218
Antraštė:
gelti
Straipsnelis:
žr. galas
Šaltinis:
Buck 1949, 857
Antraštė:
gelti
Straipsnelis:
žr. gilti
Šaltinis:
Откупщиков 1967a, 247–249
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
žr. giltinė
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 218
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
geluonį leisti, sopėti; šalti
Straipsnelis:
žr. geluma
Šaltinis:
Urbutis 1964, 264
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
įdurti, stechen, brennen’
Straipsnelis:
žr. gelmenis
Šaltinis:
Seebold 1970, 288–289
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
skaudėti; įkirsti gyliu
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų fonetinės sistemos susidarymą. Dėl ide. palatalizuotų fonemų antrinės palatalizacijos atsiranda tiktai liežuvio priešakinės afrikatos: *ghi̯ > ǰ, *gi̯ > č, *ki̯ > čʿ. Ide. *g (*gᵘ̯) > arm. k: *gᵘ̯el- > keł ‘žaizda, kełer ‘skundas, skausmas’ [plg. s. v. a. quelan ‘kankintis’, lie. gélti ‘skaudėti; įkirsti gyliu’, r. жалеть, жаль].
Šaltinis:
Джаукян 1982, 60
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
leistį geluonį; labai skaudėti
Straipsnelis:
Germ. kwel-a- ‘kentėti, kęsti, leiden’ (s. ang. cwelan ‘leiden, sugadinti’, s. saksų quelan ‘kentėti, mirti’, s. v. a. quelan ‘kentėti, kamuotis’), [313] ko gero, siejasi su reikšmės požiūriu įvairiopu veiksmažodžiu gᵘ̯el- ‘sterben, mirti’, kuris turbūt susiformavęs iš pirmykščio ‘stechen, durti, įgelti’, plg. lo. vallesit : perierit (Ernout-Meillet skeptiškai vertina pasiūlymą šiam lizdui skirti ir minėtą lo. lytį), s. air. atbail ‘miršta’, kimrų ballu, ballaf ‘t. p.’, lie. (W) [W = žodžių reikšmės nėra akivaizdžiai susijusios, tačiau jų ryšys tikėtinas (reikšmės susiformavimas įsivaizduojamas ar patvirtinamas paralelių)] geliù, gélti, praet. gė́liau ‘leisti geluonį; labai skaudėti’, s. baž. sl. žalь ‘Grabmal’, žaljǫ, žaliti ‘liūdėti, gedėti, skųstis, guostis’, gr. (W) (jeigu pamatinė reikšmė yra ‘stechen’) βελόνη ‘Nadel’; savo forma bei reikšme neatmestinas ir gr. βάλλω ‘werfen, treffen’ (plg. Frisk, GEW, 215 tt.), arm. kełel ‘kankinti, kamuoti’ (anot Meillet, MSL VIII [1894], 165).
Šaltinis:
Seebold 1970, 313–314
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
žr. gélmenis
Šaltinis:
Seebold 1970, 288–289
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
skaudėti, mausti, laužyti, gilti, žvarbti
Straipsnelis:
Pr. gulsennin ‘skausmas’, ‘kančia’ – nulinio laipsnio abliautas greta lie. gélti ‘skaudėti’, ‘mausti’, ‘laužyti’, ‘gilti’, ‘žvarbti’ (plg. gėlà); la. dzel̂t ‘gilti’, ‘deginti’, ‘kandžioti’ (plg. ME I, 541). Taip pat su variantu -il- lie. gìlti, la. dzilinât (tas pats lie. giltinė̃ ir t. t.; la. ģiltene, ģiltenis paskolinti iš lietuvių). Plg. s. r. жаль, жалость, жалощи, жалоба, желя ‘sielvartas’, ‘verksmas’, ‘kančia’ ir t. t.; r. жаль ‘užuojauta’, ‘gailestis’, ‘sielvartas’, ‘liūdesys’ ir pan. жальба́, жа́лоба, жа́лость, жа́льник ir kt. [...]; br., ukr. жаль, bulg. жал ‘sielvartas’, ‘liūdesys’, s.-kr. жа̏о, slov. žàl; č. žal, le. żal ir kt. taip pat r. жале́ть, bulg. жа̀ля, s.-kr. жа̏лити ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 334–336
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
Pr. gulsennin (gulsenin; acc.) 65₂₁ [ir kt.] ‘skausmas’; siejama su lie. gélti, la. dzelt ir kt. žr. Walde Pokorny I, 690.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 226
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
[A. Meillet] minimos dar dvi izoglosos, kurios būdingos vien armėnų ir baltų kalboms, plg. armėnų-baltų-germanų kalbų izoglosas: arm. kełel, lie. gélti, s. v. a. quelan, quāla.
Šaltinis:
Bolognesi 1988, 5
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
[Šie rodopų tarmės leksikos archaizmai iki šiol nebuvo patraukę tyrinėtojų dėmesio:] Kažin ar galima rodopų formą же̂лдѐ ме ‘diegia, duria, kelia nerimą’ [21] laikyti жили ir боде kontaminacija (БЕР I 532). Bulg. žodis etimologiškai giminiškas sl. *želěti, *žalь, *žȩdlo (< *geldlo), vadinasi, atspindi senąjį kamieną *žel- < *gᵘ̯el-, plg. lie. gélti, la. dzel̂t ‘durti’ (Фасмер ЭСРЯ II 34, 51; Fraenkel 145). Rodop. же̂лдѐ susideda iš šaknies *žьl- + plėtiklis -d. Tą patį kamieną atspindi r. dial. желдь ‘Ilex aquifolium, bugienis’, же́ледь ‘тростник из которого делают желейку, дудку’ (Фасмер ЭСРЯ II, 41). F. Bezlajaus [...] nuomone, su r. желдь galima gretinti slov. žodį žulj, kuris pavadina visus dygiuosius augalus, pažulek ‘Pinus cembra’ (plg. ožuliti ‘durti’).
Šaltinis:
Куркина 1980 (1982), 20–21
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
skaudėti
Straipsnelis:
Slov. žulj ‘dygus, spygliuotas augalas’ (žr. Bezlaj F. [...]), kaip ir r. trm. желдь ‘Ilex aquifolium’, bulg. rodop. же̂лдѐ ме ‘diegia, graužia, nerimauti’ < *žьld < *žьl- + *d-, kuris giminiškas lie. gélti ‘skaudėti’, la. dzel̂t ‘durti, diegti’.
Šaltinis:
Куркина 1981 (1983)b, 164
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
Tačiau batų-slavų šaknį, turinčią pirminį trumpą akūtinį diftongą, ir prabaltų-slavų k. šaknį, neatitraukusią kirčio iš tolimesnio skiemens (3 akcentinė paradigma), atitinka hetitų šaknis, kuri turi trumpą diftongą + h. Lie. gél-ti (≤ *gʷelH-), het. walh-zi ‘muša’ [117] Akūtinis baltų-slavų ér tipo diftongas atitinka hetitų erh tipo junginį, nes ir vienas, ir kitas [117] tęsia praide. erH tipo grupę, lie. gélti ir het. walh-zi iš praide. *gʷelH- || *gʷolH-.
Šaltinis:
Milewski 1966, 117–118
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
sužeisti, durti;
Straipsnelis:
Be to, pr. kalboje dar yra gallan acc. sg. m. (katekizmuose) ir golis (Elbingo žodynėlyje) [‘mirtis’], kurie giminiški su lie. gãlas, la. gals ‘(aštrus) galas, kraštas’, lie. gélti ‘sužeisti, durti’ ir ‘labai skaudėti’¹⁵ [¹⁵ Dar plg. lie. gìltinė ‘mirties deivė; mirtis’ (su nykstamuoju laipsniu), la. galinât ‘marinti, badu’ (kauz.), pr. gallan ‘nužudyti, sunaikinti’], plg. r. (bažn.) želěti ‘πενθεῖν’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 218
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
[Rec.: Етимол. сл. укр. мови, 1982, t. 1]. La. pagale ‘pliauska’ (plg. ir lie. pagalỹs ‘medgalis’) nei vienas pats (s. v. галу́за¹ ‘šaka’ p. 462), nei sykiu su lie. gãlas (s. v. го́[86]лий ‘nuogas’ p. 548) neturėtų taip drąsiai stypsoti sl. *golъ giminaičių tarpe, nes lyg ir patikimesnis priklausymas lie. gélti, s. sl. žalь šeimynai.
Šaltinis:
Urbutis 1986b, 86–87
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
durti, gelti
Straipsnelis:
žr. gėlė̃
Šaltinis:
Jēgers 1990, 175–176
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
žr. dirti
Šaltinis:
Bolognesi 1988, 5
Antraštė:
gélti
Reikšmė:
stechen (von Bienen)
Straipsnelis:
[Arm.] kełem, kełec̣i ‘kankinu, skaudinu’. [Lit.:] Hübschmann Armenische Grammatik, I, 459; Walde Pokorny I, 690; Meillet MSL, VIII, 1894, 165; Pokorny IEW, 471 [...]. Čia [381] arm.-germ.-bl. kalbų izoglosa: plg. s. v. a. quelan ‘kęsti kančią’, s. ang. cwelan ‘mirti’, s. v. a. quala ‘prievartinė mirtis’, s. š. germ. kvelia ‘kankinti’, s. v. a.quellen ‘t. p.’, s. ang. cwelan ‘žudyti’, pr. gallan (acc.) ‘mirtis’, gallintwei ‘žudyti’, lie. gélti ‘stechen (von Bienen)’ su kito laipsnio vokalizmo darini gėlà ‘Schmerz’, gẽlia ‘es schmerzt’, gãlas ‘Ende’, s. bažn. sl. žalь ‘skausmas’. […] Galbūt čia priskirtinos ir keltų kalbos: s. air. at-baill ‘miršta’, kimrų ballu ‘mirti’.
Šaltinis:
Solta 1960, 380 t.
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
žr. buožė
Šaltinis:
Karaliūnas 1970d, 204
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
žr. apgėlai
Šaltinis:
Buivydienė 2001, 270–273
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
žr. atgėlos
Šaltinis:
Buivydienė 2001, 270
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
[Slavų i-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai a, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą c.] Sl. *ža̋lь AP a ‘sorrow’: kr. žȁo (nelinksniuojamas, bet (nȁžao, nȉžao rodo AP C), slvn. žàl, žȃli. Dėl akūto plg. lie. gélti, la. dzel̂t ‘to stab’.
Šaltinis:
Kapović 2009, 239
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
žr. gėla
Šaltinis:
Larsson 2002, 102
Antraštė:
gélti
Straipsnelis:
[Aptariami bl. *gē̆l-/*gil-/*gul- ‘gelti, kąsti, durti, skaudėti’ atstovai.] Lie. gélti, gìlti, la. dzel̂t, pr. *gult(wei) ‘gelti, skaudėti’ (: gulsenni(e)n ‘skausmą’) < ide. *gu̯el-/*gu̯l̥- ‘gelti, durti, skaudėti’ [plg. 1. *gu̯el̥- 1. ‘stechen’; 2. ‘(stechender) Schmerz, Qual, Tod’ Pokorny 470; *gu̯el- ‘колоть, боль, смерть’ Džaukian 171; 1. *gu̯elH ‘quälen, stechen’ LIV 185; *gu̯el-/*gu̯ēl- ‘жолоть’ Levickij 134; *gu̯el- ‘durt, dūriena sāpes’ Karulis I 247; *gu̯l̥- resp. *gu̯el- ‘durti, gelti, skaudėti’ Mažiulis I 422). Veiksmažodinių atitikmenų giminiškose kalbose palyginti nedaug: s. ang. cwelan ‘mirti’, s. v. a. quelan ‘kentėti aštrų skausmą’, gal ir arm. kełem ‘kankinu’, het. gulš- ‘(į)rėžti’. Visuose juose dažnesnė ne ‘durti’, o biologinė ‘gelti, kąsti (apie vabzdžius)’ reikšmė (: lie. gėluõ, geluonis, gylỹs, r. жало (iš *žel-dlo ‘gylys’, ‘geluonis’, gr. δέλλιδες ‘vapsvos’, r. жалить, жилять ‘gelti, (apie vabzdžius)’, bulg. жиля ‘stecke, jucke, brenne (duriu, geliu, deginu)’. Su aptartomis reikšmėmis daugelyje kalbų susijusi reikšmė ‘skaudėti’, iš kurios išrieda ir psichologinė reikšmė ‘kentėti’ (: s. v. a., s. ang. quelan, qal ‘kentėti skausmą’, lie. gėlà ‘skausmas’, , bulg. жал ‘skausmas’, r. жаль ‘gailestis, skausmas, liūdesys’, s. sl. želěti ‘gailėti’). Kadangi skausmo reikšmė būdinga daugeliui kalbų, todėl pr. gulsenni(e)n ‘skausmą’ nebūtina sieti su šaknimi gul- ‘gulėti’, kaip siūlom Schmalstieg OP 56. Kai kuriose kalbose atsiranda net reikšmė ‘kankinti, mušti, žudyti’, (žr. gãlas ‘mirtis’), taip pat ir stipraus šalčio reikšmė. Pvz., lie. gélti ‘nuo šalčio skaudėti, degti’ plg. su germ. adj. *kalda ‘šaltas’ (go. kalds, s. v. a. kalt, s. ang. ceald ir kt.), kuris gali būti dalyvinės kilmės (žr. Kluge 277), lo. gelidus ‘šaltas’, gelu ‘šaltis’, gelāre ‘sušalti’, gr. γελανδρóς ‘šaltas’.
Šaltinis:
Kaukienė 2006, 380–382

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas