Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gar̃sas
Reikšmė:
garsas, šlovė
Straipsnelis:
žr. garsus
Šaltinis:
Откупщиков 1983a, 30
Antraštė:
gar̃šas
Straipsnelis:
Pr. gars- atstatoma pagal vietovardžius: Garsen, Garczyn, vėliau Garschen; Garseniken. Gerulis siūlo sieti arba su la. gārša ‘didelis miškas’, ‘tanki giria’ ir t. t., aba su lie gar̃šas, o tai etimologiškai, atrodo, yra tas pat. Toliau žr. Fraenkel LEW, 138.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 168
Antraštė:
gar̃šas
Reikšmė:
ein Kraut
Straipsnelis:
[Manoma, kad priešistoriniais laikais rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia, lietuvių) ir slavų kalbų pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu – ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. žìrnis : prasl. *gorxъ (le. groch, r. goróx, s.-kr. grȁh ir t. t.); lie. žodis reprezentuoja specializuotą šaknies *g’r̥Hno- reikšmę (žr. aukš.), tačiau slavų žodis etimologiškai sietinas su lie. gar̃šas ‘ein Kraut’, garšvà || gáršva ‘Saukraut, Giersch’, kaip paprastai pateikiama, bet reikšmės požiūriu – su gr. κέγχρος ‘Hirse (soros), Korn (grūdai)’ (disimiliacija iš *gher-ghro- ir lo. furfur (t. y. for-for) ‘der Balg, die Hülse des Getreides und der Hülsenfrüchte’ ir reprezentuoja „vr̥ddhi“ tipo vedinį iš veiksmažodinės šaknies *gher-s-: s. i. gharṣati ‘reibt’ (žirnis lukštenamas, trinant jo ankštį tarp delnų!); Trautmann BSW, 79, Pokorny 439 gher-2 ir Vasmer REW I 444.
Šaltinis:
Gołąb 1982, 128
Antraštė:
gar̃sas
Reikšmė:
Angelica
Straipsnelis:
Oset. zaz – medžio pavadinimas – ‘bukmedis’. Botanikos terminas, plačiai paplitęs iranėnų kalbose ir Kaukaze. Atskirose kalbose vartojamas skirtingiems augalams pavadinti. Plg. persų žāž ‘dagio arba viržio rūšis’ (Ягелло), ‘šiurkšti žolė’ (Гаффаров), 1. ‘kupranugariškoji dygiažolė (Alhagi camelorum)’, 2. ‘dagys (Carduus)’ (Рубинчик), pehlevi zāz ‘piktžolė’, vandž. žuž ‘gudobelė’ (Розенфельд. Вандж. 89₂), sakų ysāyza- (= zāza-) ‘žolė’. Kaukaze: arm. žaž, gruz. ʒeʒvi, čanų danʒi ‘dygliuotoji slyva’ (Климов 234–235), čečėnų zez ‘maumedis’, achvachų žaža ‘erškėtis’, lezg. saz, caʒ ‘dygliuotoji slyva’ […] Nekelia abejonių jų iranėniškoji kilmė. Szemerényi sieja su av. dužaka- ‘ežys’ (dužaka- ← *zužaka- ← *žažuka- ← *žāža), persų γaž ‘dyglys, spyglys, akstinas’ (ide. *geǵ(h)-, *gaǵ(h)-). Panašiai aiškina ir Bailey. Semantiškai čia viskas puiku, bet fonetiškai sunkumai nemaži. Nėra abejonės, jog etimologiniuose ieškojimuose reikia orientuotis į reikšmę ‘dygus; šiurkštus, grublėtas’ ir pan. Būtent tokiems augalams paprastai vartojamas mus dominantis pavadinimas. Pokorny (445) pateikia dvi šaknis: „*ghers- in Unkrautbezeichnungen“ ir „*ghērs- Stacheltier“. Be abejonės prieš mus du [289] variantai tos pačios šaknies reikšme ‘dygus’, vartojamos tai augalams, tai gyvūnams pavadinti. Šiuo atveju persų žaž galima kildinti iš iranėnų *zārša-, ide. *ǵhērso-. Plg. av. zarš-, s. i. harš- ‘šiauštis, šiurpti’. Čia taip pat afg. ziẓ̌ ‘kietas, standus’ (Morgenstierne EVP, 104). Už arijų ribų: lie. gar̃sas, garšvà ‘Angelica’, gìrsa ‘dirsė, Bromus’, s. v. a. gers, vok. Giersch ‘garšva, Aegopodium’, lo. hirsutus ‘pašiauštas’. Sakų ysāysa- šiuo atveju kilęs iš pehlevi. Į Kaukazo kalbas, taip pat ir į osetinų, šis žodis, matyt, pateko iš persų. Szemerényi. Вопросы иранской и общей филологии. Тбилиси, 1977, 132–234; Bailey. Saka Dictionary 349.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 289–290
Antraštė:
garsas
Straipsnelis:
žr. girdėti
Šaltinis:
Варбот 1962, 67
Antraštė:
garsas
Straipsnelis:
žr. girdėti
Šaltinis:
Buck 1949, 1038
Antraštė:
gar̃sas
Straipsnelis:
žr. girsa
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ IV, 289–290
Antraštė:
gar̃šas
Straipsnelis:
žr. gurti
Šaltinis:
Urbutis 1997b, 235–248

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas