Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: giedras, pupuras, sparva, latvis, pausti, spalis.

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

žr. gaidrus

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 131–133

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

žr. gaidrus

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 128–129

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

žr. gaidrus

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 75

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

žr. gaisas

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 214

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

žr. gaudrus

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 286

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

Ide. *gᵘ̯həid- > gr. φαιδιμος, φαιδρός, lie. giẽdras [H. Krahe, Würzburg. Jahrb. I 2, 187, IF LVIII, 1941, 132, ir Carolla linguist., 130; Mayer, Illyr. I 73, 83].

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 74

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

žr. gaidrus

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 75

Antraštė:

giẽdras

Reikšmė:

aiškus, šviečiantis

Straipsnelis:

La. gàiss ‘oras’ tiksliai atitinka lie. gaĩsas ‘šviesos blyksnis, mėnulio šviesa’ ir yra susijęs su šaknimi *ghᵘ̯əid- ‘aiškus, šviečiantis’, iš kurios, pirma, kilęs la. gaišs ‘aiškus’ (gàisma ‘šviesa’), o, antra, – lie. giẽd-ra-s (= gr. φαιδρός ‘aiškus, šviečiantis’).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 214

Antraštė:

giẽdras

Reikšmė:

vaiskus, skaidrus, šviesus

Straipsnelis:

Lie. giẽdras ‘vaiskus, skaidrus, šviesus’ = la. dzìedrs ‘azurblau’ (< *geid-ra), la. dzidrs ‘vaiskus, šviesus’, lie. gaĩsas ‘Lichtschein, löte am Himmel’ = la. gàiss ‘oras’ (< *gaid-sa- ← *geid-) ir kt., r. жидкий ir kt. (< sl. *geid-u- ‘peršviečiamas, šviesus’ – visi išvesti iš bl.-sl. *geid- ‘žėrėti, tviskėti’ (dėl bl.-sl. *geid – žr. geĩsti). Tiesa, visus minėtus bl. žodžius ir, ypač lie. giẽdras ‘vaiskus, skaidrus’ (= la. dzìedrs ‘azurblau’), įprasta etimologiškai gretinti su gr. (tik su gr.!) φαιδρός ‘šviesus’ ir visus juos kildinti iš ide. *gᵘ̯həi- ‘šviesus’ (Trautmann BSW 75; Pokorny I 488–89; Fraenkel LEW 128; Топоров ПЯ E–H, 128, 132). Toks visų priimtas aiškinimas kelia abejonių dėl šaknies vokalizmo: gr. φαιδρός ir pan. turi dift. -αι- < *əi (Pokorny IEW, 488), o lie. giẽdras (= la. dzìedrs) šaknyje yra -iẽ-, kurį galime kildinti tik iš *-eĩ- (cirkumfleksinis, aiškiai ne ilguminis!). Matyt, gr. ir lie. leksemų laikyti giminiškomis negalima, o rekonstruoti ide. *gᵘ̯həi- ‘šviesus’, remiantis tik gr. kalbos duomenimis, yra gana rizikinga [125]. Manome, kad gr. φαιδρός ir pan. reikalauja ne ide. *gᵘ̯həi- ‘šviesus’, o ide. *bhə- (: *bha-) ‘švytėti, šviesti’, kuris išplėstas formantu *-i- (apie ide. *bhə-/*bhā- žr.: Pokorny 104–105).

Šaltinis:

Мажюлис 1984 (1986), 125–126

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžiai su veliariniu uždarumos priebalsiu *g žodžio pradžioje:] 6.15. ural. *kuje ‘ryto aušra’ (suom. koi, komių kya) ~ ide. *gᵘ̯ai̯- ‘švytėti, mirgėti’ (gr. φαιός ‘mirguliuojantis’, lie. giẽdras Pokorny 488–489).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 333

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

Cirkumfleksas lie. giẽdras, gaidrùs ‘giedras, šviesus, aiškus’ (plg. gr. φαιδρός) gali būti antrinis, atsižvelgiant į ž. gíedras (Būga RR II 421).

Šaltinis:

Derksen 2002, 10

Antraštė:

giẽdras

Straipsnelis:

Iš ide. šaknies *ghei- ‘spindėti’, išplėstos determinatyvu *-dʰ-, kildinamas priesagos *-ro- būdvardis lie. giẽdras, la. dzìedrs (plg. Mažiulis PKEŽ I 341; Balode 1992, 159).

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 20