Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: geras, duos, bobãpalaikė, priedas, rukšna, kupsna, gūžoti, šimteriopas, rentis, somenis, šipti, gangis, gėdlingas, galstikas, soros.

Antraštė:

gẽras

Straipsnelis:

žr. girti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E-H, 247–249

Antraštė:

gẽras

Straipsnelis:

žr. girti

Šaltinis:

Hamp 1973a, 321–322

Antraštė:

geras

Straipsnelis:

Lie. geras giminiškas girti, skr. gr̥- ‘dainuoti, girti’ ir t. t. Ide. kalbose dauguma šios reikšmės žodžių susiję su sąvokomis ‘tinkantis’, ‘gražus’, ‘teisingas’, ‘tiesus’ ir t. t. (žr. kort. garbė)

Šaltinis:

Buck 1949, 1176

Antraštė:

gẽras

Straipsnelis:

Pr. ger- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Gereke, Gerekyne, Gerune, Geruthe, Gerute ir kt. Siejama su lie. gẽras

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 216

Antraštė:

gẽras

Straipsnelis:

Lie. gẽras turi ide. šaknį *gᵘ̯er(ə)- [Pokorny, IEW 478].

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 76

Antraštė:

gẽras

Straipsnelis:

Toch. A krant, B krent, acc. sg. m. su formomis: A acc. sg. m. krañcäṃ (krant variantas), nom. pl. m. krañc, krañç, kraṃç, kraç; B gen. sg. m. kreñcepi, nom pl. m. kreñc, kreç; B der. krentauna (pl.) ‘geros savybės, dorybės’. Šis būdvardis yra susijęs su ide. *g’her- etc., kurį randame gr. χαίρω ‘džiaugtis, būti džiugiam’, skr. háryati ‘norėti, turėti malonumui’ ir taip pat toch. B kartse ‘geras’, A kar(y)-, B ker(y)- ‘juoktis’ ir A kräntso ‘graži’ etc. Toch. A krant, B krent, kurie žodžio gale neteko ide. acc. sg. *-m̥, aiškiai atitinka gr. χαρεντ- < *χαρηντ- (χαρείς, part. aor. pass. iš χαίρω) < ide. *g’hₑrēnt- (acc. sg. f. A kräntsāṃ, kränt- reprezentuoja ide. *g’hₑr-n̥t--: žr. A kräntso ‘graži’. Nom. pl. m. A krañc, B kreñc etc. forma papildo gr. χαρέντες. Reikšmė ‘geras’ remiasi reikšme ‘geistinas, pageidaujamas, kuriuo galima džiaugtis etc.’: žr., be to, B kartse ‘geras’ = gr. χαρτός. Dėl šios interpretacijos, plg. Van Windekens, Orbis XIII, 1964, 232 t. Kitus pasiūlytus aiškinimus reikia atmesti: Pedersen, Groupement, 1925, 28 ir Tocharisch, 1941, 243 (s. air. carae ‘draugas’, lo. cārus ‘brangus’: dėl šios toch. šeimos atstovo, plg. B aṅkāre ‘± amoralumas etc.’); Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination, 1944, 128; išn. 1 (lie. gẽras); Winter, Pratidānam, 1968, 61 (ryšys (?) su A kär, B kare ‘orumas, etc.’: šis žodis yra giminiškas su skr. gurú- ‘sunkus’ etc.).

Šaltinis:

Windekens 1976, 232

Antraštė:

gė́ras

Straipsnelis:

žr. ėras

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–Н, 72–75

Antraštė:

gė́ras

Straipsnelis:

žr. ėriukas

Šaltinis:

Sabaliauskas 1968, 117