Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: girti, šarcas, griauti, borškė, jeik-, muderė, launus, dūblis (dūblys), temnyčia, meitėlis, šarkas, durdyti, malkelė, šerpė, jupys, keblinti, gausus, burlega, miltai, išvora, dūliuoti, nosis, kremžti, kapota, muitas, dangorykštis, ręsti, jauta, kabelis, gomulas, naiva, įkirsti, insčios, trapus, čiožti, spyglys, kūdikis, pagairė, duris, dalia, seliopas, kurnai, šimtakvoldis, septyni, svekas, progumas.

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

S. air. bard m., o kamienas ‘bardas, žemesnio rango poetas’, nom. pl. baird. Žodis žinomas ir britų kalbose (valų bardd, v. kornų barth glosa ‘mimus, scurra’, v. bret. barz ‘kaimo smuikininkas’, o žemyninėse keltų kalbose galų Bardomagus (vietos pavadinimas), βάρδοι (pl.) Strabon 197, Diod. Sic. V 31, lo. bardī Lucain I 449, Amm. Marc. XV 9.8, vedinys barditus Tac. Germ. 3.2. Šis žodis buvo sugretintas su gr. φράζω ‘sakau’, Stokes BB, XI, 70, bet pats gr. žodis yra kontroversinės kilmės: nepaisydami Bezzenbergerio, BB XVI 239; Stokes, Urkeltischer Sprachschatz, 162 ir Prellwitzo Wtb. 348, privalome graikų žodžiui pasirinkti ar gretinimą su keltų (senasis bh-), ar gretinimą su baltų kalbomis (pr. po-gerdaut, suponuodami senąjį *gʷh-), [B18], plg. Osthoff, IF IV 275. Atrodo, labiau priimtina palikti gr. žodį nuošaly, suponuojant keltų ir baltų žodžiams žodžio pradžios *gʷ-, plg. D. M. Jones BBCS XI 138 ir Pokorny 478, o tai galų bardus (*gʷr̥-dho-) susieja su skr. gr̥nā́ti ‘jis giria’, gūrtíḥ ‘gyrimas’, lo. grātus, grātes, oskų bnateis ‘gratiae’, lie. gìrti, arm. kardam ‘pakelti balsą’. Pridursime, kad H. Wagner (Beiträge Pokorny 294) manė tą pačią šaknį atradęs žodžiuose brath ir barn (žr. šiuos žodžius), ką (atrodo, pagrįstai) atmetė E. Hamp, Celtica XI 68. E. Companile keltų žodžio sudėtyje (iš *gʷr̥-H-dho-) iškėlė aikštėn dvigubą priesagą (Ogam XXII–XXV, 235–236), kilusią, anot jo, iš senojo veiksmažodinio kamieno *dhē-, iš kur nom. *gʷr̥̄-dhes ‘kuris atlieka pagyrimo giesmę’.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, b18–b19

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

Pr. girtwei ‘šlovinti’ inf. visų pirma siejama su lie. gìrti (kiti vokalizmo variantai – gỹrius, gẽras, gė̃ris), la. dzir̃t(iês) ‘girtis’ ir t. t., ‘ketinti’, ‘imtis ko nors’, ‘žadėti’ ir kt. Nurodomi dar indo-iranėnų ir italų-keltų atitikmenys, iš kurių ypač pirmieji artimi savo reikšmėmis. Plg. s. i. gr̥ṇā́ti, gr̥ṇīté ‘šlovinti’, ‘dainuoti’, plg. gīr ‘gyrimas’, ‘daina’, av. aibi-gərənte, garah-, plg. āγairyāt ir t. t. Reikšmė ‘dainuoti’, ‘šlovinti’ implicitiškai išlaikoma s. air. bard, kimr. bardd (*gᵘ̯r̥̄-d/h/o-s), galų-lo. bardus ‘giesmininkas’, galų bratu > ide. instr. *gᵘ̯rātō (t. p. plg. ide. *gᵘ̯r̥̄tos : s. i. gūrtá-, lie. pa-gìrtas) susijęs su oskų brateis ‘gratiae’, brāti-, lo. grātus ‘malonus’, ‘žavus’; ‘priimamas su dėkingumu’, ‘kilnus’, plg. grātia ir t. t. Visai realu, kad grātulor, grātulātio turi reikšmių, susijusių su dėkingumo, džiaugsmo, sveikinimo reiškimu ir t. t., kurios būdingos baltų ir indo-iranėnų pavyzdžiams. Italų ir keltų faktai pabrėžia svarbų šio ide. šaltinio aspektą – dėkingumo idėją. O ji gali būti realizuojama įvairiais žmogaus elgesio būdais. Trubačiovas naujais pavyzdžiais yra pagrindęs ryšį ‘gerti’ – ‘girdyti’ (‘lieti’) – ‘dainuoti’ – ‘šlovinti’, ‘šauktis (dievų)’ (ВСЯ IV, 1959, 135–138). Motyvuočiau galima prie s. i. hávate, slov. *zъvati (šalia s. i. juhóti, gr. χέω ‘lieti’ < *g̑heu̯) arba sl. *pĕti (šalia *pojiti, *piti) prijungti su pr. girtwei bei su juo susijusiais pavyzdžiais dar sl. *žьr- (plg. s. sl. ЖЬРѪ, ЖРЪТИ, s. r. жьрѫ, жерети; r. жрец, жертва. Ir antra, tikriausiai prie šios šeimos galima prijungti ir s. sl. (ПО)ЖЬРѢТИ ‘praryti’, s.-kr. ждèрати, slov. žréti; č. žráti, žeru, slovk. žra, žerem; r. жрать, ukr. жéрти, жрáти, br. жерць, жру ir pan. Šitai padeda suprasti, kokiu būdu pr. girtwei, lie. gìrti, la. dzir̃t(iês) siejasi su lie. gérti, la. dzêrt ir kt. (ide. *gᵘ̯er(ə)-, Pokorny IEW, 474).

Šaltinis:

Топоров ПЯ E-H, 247–249

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

Pr. girtwei 31₁₅ ‘girti’ [ir kt.] : lie. gìrti, la. dzir̃ties, skr. gr̥ṇāti ‘(jis) giria’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 686.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 221

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

[Kalbama apie keltų, lo. žodžius ‘aukai’. Be kita ko, kalbama ir apie lietuvių žodžius] Sanskritas turi pra-bhr̥ ‘nešti, siūlyti, aukoti; (vidutiniškai) girti’ [„(middle) praise“], prábhr̥ti- (f.), prabhr̥thá- (m.) ‘aukojimas, (siūlymas?)’ […] Skr. reikšmę ‘girti‘ plg. taip pat su r. žértva < s. bažn. sl. žrьtva ‘auka’ [321] žьrǫ žьrьc : lie. giriù, gìrti ‘girti’, gẽras, skr. gr̥ṇā́ti ‘giriasi’, lo. grātus.

Šaltinis:

Hamp 1973a, 321–322

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

šaknis *gʷerh- lie. gìrti, vedų gr̥nā́ti ‘girti, loben’ (Pokorny IEW 478). [Tos šaknies yra sl. *gornъ́, -ná, s. bažn. sl. granъ ‘Vers’, s. č. hrano, hrana ‘gedulo daina, vestuvių daina’ (Vaillant Gramm. Comp. IV, 58): *gʷór-no- / -nah₂ iš šaknies *gʷerh-…].

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 182

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Girdėti. Lie. girdė́ti, girdžiù, la. dzìrdêt, dzìrdu ir tikriausiai su jais identiškas pr. kirdīt. Tai -d- vediniai iš pirminio gìrti, giriù, pr. girtwei, 1 pl. girrimai ‘girti’. Giminiški: s. sl. žьrǫ ‘aukoju’ [235], žьrьcь ‘šventikas, žynys’, s. i. gr̥-ṇā́-ti ‘šlovina, garbina’ (ide. *gᵘ̯er- / *gᵘ̯r̥-).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 235–236

Antraštė:

girti

Straipsnelis:

žr. girdėti

Šaltinis:

Варбот 1962, 67

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

žr. girdėti

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 235–236

Antraštė:

girti

Straipsnelis:

žr. geras

Šaltinis:

Buck 1949, 1176

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

Kitose paradigmose prozodinis veiksmažodžio kamieno pavidalas kinta dėsningai pagal garsinį formantų pavidalą: prieš balsiu prasidedantį formantą veiksmažodžio kamienas yra trumpas, o prieš priebalsiu – akūtinis (veikiamosios rūšies dalyvis *žьrь, vedinys *žь́rlъ : lie. gìrti, la. dzir̃t etc. (protoide. *gᵘ̯erh-)).

Šaltinis:

Koch 1984, 145

Antraštė:

gìrti

Reikšmė:

loben, rühmen

Straipsnelis:

žr. girdėti

Šaltinis:

Solta 1960, 446 t.

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

žr. grumti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 308–309

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

žr. garbė

Šaltinis:

Hyllested 2009, 205

Antraštė:

gìrti

Straipsnelis:

žr. gyra

Šaltinis:

Larsson 2002, 102

Antraštė:

gìrti

Reikšmė:

praise

Straipsnelis:

Siūlomi sl. *gъ̑rdъ ‘terrible, ugly, repulsive’, ‘proud, haughty’ kilmės aiškinimai neįtikinami (žr. Vaillant 1950–77 IV 263; Vasmer I 440; ESSJa VII 207; Pokorny IEW 460). ESSJa (loc. cit.) siūlymas *gъ̑rdъ laikyti naujai įsivestu ekspresyvu (plg. lie. gurdùs ‘feeble, weak’, la. gur̃ds ‘weary’, gr. βραδύς [< *gu̯r̥dus] ‘slow’) su semantine raida ‘застывший’ > ‘молоподвижный’ > ‘чопорный, гордый’ irgi abejotinas. Semantinis ir fonetinis panašumas leistų aptariamą žodį aiškinti kaip priesagos -d- vedinį iš baltų šaknies *gi̋r- ‘praise’ (plg. baltų kalbų darinius su -t-: lie. gìrti, būtasis dalyvis / būdvardis pagìrtas, la. dzir̃t, pr. girtwei), IEW 478 *gu̯er(ə)- ‘die Stimme erheben, bes. Loben, preisen…’, Mallory-Adams 449 *gʷerhx- ‘praise’, taip pat aptinkamą ir sl. *žerti (s. sl. žьrǫ, žrěti) ‘sacrifice’ (< ‘honor the gods [in time of sacrifice] vocally [in word or song]’ Mažiulis 374 [s. v. girtwei]). Tuomet *gъ̑rdъ reikšmė – ‘praised, proud’, kuri lengvai gali įgyti neigiamą atspalvį ir tapti ‘haughty, arrogant’. Baltų ir slavų žodžių artimumą patvirtintų ir sangrąžinės bl.*gi̋r- formos: lie. gìrtis, la. dzir̂tiês ‘to boast, brag, swagger’, tiesiogiai ‘praise onself’. Plg. kt. giminiškus vedinius: lie. pagyrà ‘boaster’, pagyrūnas ‘swaggerer, braggart’. Greta jų ir sl. būdvardinis sangrąžinis veiksmažodis горди́ться ‘be proud of, pride oneself on’ (Dal ̕ I 933). Sl. *gъ̑rdъ nepaveiktas šaknies balsių kaitos (kitaip nei etimologinis atitikmuo s. i. gūrtá- ‘pleasant’: Mažiulis 374: s. i. gūr-táḥ ‘malonus’ < *‘pagirt(in)as’ = bl. *gīr-tas ‘pagirtas, gelobt’ > lie. gìrtas ‘t. p.’). Bl. gi̋r- demonstruoja nykstamojo balsių kaitos laipsnio realizaciją, nors pastebimi ir pilnojo laipsnio raiškos atvejai (plg. lie. geras ‘good’: Mažiulis 374: ‘gut, tüchtig < *giriamas, pagirtas’). Plg. Mallory-Adams 436 siūlomą *gʷr̥hx-dheh₁ ‘put praise’, iš kurio av. garəm dā-, s. i. giraṃ dā ‘give praise’. Dar žr. gurklỹs.

Šaltinis:

Young 2006a, 371–374