Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gìrtas
Straipsnelis:
Gr. βιβρώσκω, perf. βέβρωκα, aor. ἔβρων ‘ryti’, bet gali reikšti ir ‘valgyti’, βορά ‘maistas’. Senoji šaknis *gʷer- ‘ryti’. Balsį e turi arm. aor. e-ker- ‘jis valgė’, lie. geriù, gérti. Nulinį laipsnį turi skr. giráti. Lo. uorō, kaip ir skr. perf. jagāra, turi balsį o. Šis o, kaip ir laukiama, yra gr. -βορος, βορά ‘maistas’. Kamieną βρω- galbūt randame lie. gìrtas bei skr. gīrṇá- ‘rijęs’ (Schwyzer, Gr. Gr. 1, 360 t.), plg. βρωτός. Jis remiasi *gʷrə- > gʷr̥̄- su ilgu sonantu. Šis kamienas davė visą veiksmažodžio asmenavimą. Pagaliau βάραθρον priklauso tai pačiai šeimai, žr. šį žodį ir galbūt δερή, bet graikų kalbos požiūriu šie žodžiai yra savarankiški.
Šaltinis:
Chantraine DEG I, 175
Antraštė:
girtas
Straipsnelis:
Kai kurie trigubos guturalinių sistemos pėdsakai matyti ir s. indų kalboje [78] […][…] s. i. gūrtá- ‘pageidaujamas, malonus (dalyvis *gᵘ̯r̥H-tó- : lo. grātus, osk. brāto-, lie. girtas ‘gelobt’ [taip pat gal. brāto ‘dėkingas’, […] žr. Szemerényi KZ 1974, LXXXVIII, 252–265].
Šaltinis:
Tischler 1990, 78–79
Antraštė:
girtas
Straipsnelis:
Dažniausiai ide. k. žodžiai, žymintys sąvoką ‘girtas’, yra dalyviai, padaryti iš veiksmažodžių, turinčių reikšmę ‘gerti’. Kai kuriose kalbose jie padaryti iš žodžių, turinčių reikšmę ‘medus’, ‘alus’ (pvz., s. isl. ǫlr : ǫl ‘alus’ ir t. t.). Lie. girtas : lie. gerti. Panašiai dar: skr. matta- ‘girtas’, dalyvis, padarytas iš mad- ‘būti girtam’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 824
Antraštė:
gìrtas
Straipsnelis:
žr. gurklys
Šaltinis:
Andersen 2003, 59–62
Antraštė:
gìrtas
Reikšmė:
betrunken
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *, o * atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Teorija, pagal kurią baltų-slavų kalbose * buvo atsakinga už raidą * > *ur, yra problemiška, plg. lie. gìrtas ‘betrunken’ (: gérti ‘trinken’), kilę iš *gʷr̥h₃-.
Šaltinis:
Lipp 2009a, 25
Antraštė:
gir̃tas
Straipsnelis:
žr. samtis
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 100–104

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas