Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gulė́ti
Reikšmė:
to be lying down
Straipsnelis:
žr. gulti
Šaltinis:
Robinson 1983, 248
Antraštė:
gulėti
Straipsnelis:
Toch. A. klā-, klāw- (taip pat klaw-), B klāy- (taip pat kloy-) ‘kristi, griūti’ su formomis: A praet. act. klār, conj. act. klāṣ-äṃ; A opt. act. klāwis; A praes. med. klawantär; B praet. act. klāya; B praes. med. kloyomar, part. praes. med. kloyo-mane. Šis veiksmažodis atitinka skr. grupę glā́yati, glāti ‘būti pavargusiam, išsekusiam; netekti jėgų’, glapati ‘būti nuliūdusiam’, caus. glāpayati, glapayati ‘išsekinti, nuliūdinti’ etc. Toch. A klā-, etc., B klāy- išsaugojo pirminę reikšmę ‘kristi’, kuri suvokiama fiziškai: skr. glā́yati, glāti etc. ir toch. AB kul- reikšmė ‘kristi’ vartojama perkeltine prasme = ‘būti nugalėtam; užleisti, susmukti, pavargti, silpnėti’ (plg. pranc. ‘la conversation tombe’ – ‘pokalbis eina į galą’). Jei toch. AB kul- kilo iš ide. *gᵘ̯l- + balsis (B kul- < A kul-), tai A klā- etc., B klāy- suponuoja pirmąjį skiemenį *gᵘ̯el- + balsis. Išskyrus tai, skr. glā- paaiškina A klā-, o skr. glāy- – toch. B klāy- (su analogiškai išplėstu *-i̯(o) esamuoju laiku); pagaliau A klāw- papildo skr. glāp-, su w < ide. *p (toch. k. taip pat analogiškas šios priesagos išplėtimas). Vadinasi, ide. reikia rekonstruoti *gᵘ̯el(e)- ir *gᵘ̯elā- (toch. -ā- perteikia ide. *ā arba *o). Šitaip interpretuojami atitikmenys: toch. A klā- = skr. glā-, toch. B klāy- = skr. glāy- ir toch. A klāw- = skr. glāp-, aiškiai negali būti atsitiktiniai: jau Meillet apud Lévi leidinyje Hoernle, Manuscript Remains, 1916, 379, toch. B klāy- (klaidingai verčiama ‘suktis’ (?)) su skr. glā́yati. Kiti gretinimai su skr. cárati ‘judintis, etc.’ su lie. guliù, gr. χαλάω ‘atleisti, silpnėti’ (Holthausen IF, XXXIX, 1921, 66). Pagaliau tai, ką siūlo Winter KZ, LXXIX, 1965, 203t. apie A klā-, klāw- ir B klāy- (pastarasis būtų giminiškas su lo. percellere ‘apversti’, clades ‘naikinimas’: neišlaiko kritikos) su A dialektui būdinga *-āwa- > -ā-, neturi įtikinamos prigimties.
Šaltinis:
Windekens 1976, 217
Antraštė:
gulėti
Straipsnelis:
Lie. gulėti, la. gulēt giminiškas lie. guolis, la. guola ‘lizdas’, s. šv. kolder ‘perėti; litter, brood’, galbūt gr. γωλεός ‘skylė’. Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘gulėti’, išskyrus dvi veldinių grupes (iš ide. *legh- ir iš ide. *k̑ei), gali būti siejami su sąvokomis ‘mesti’ (per ‘mesti save’), ‘padėti’ (per ‘padėti save į lovą’) ir pan.
Šaltinis:
Buck 1949, 835
Antraštė:
gulė́ti
Reikšmė:
liegen
Straipsnelis:
žr. guolis
Šaltinis:
Solta 1960, 310
Antraštė:
gulė́ti
Reikšmė:
лежать
Straipsnelis:
žr. sėdėti
Šaltinis:
Откупщиков 1972, 116
Antraštė:
gulė́ti
Straipsnelis:
[Recenzuojamas K. Karulio Latvių kalbos etimologijos žodynas.] Pritariant K. Karuliui, kad la. gulēt, taip pat ir lie. gulė́ti, gretintina su rus. гуля́ть, sl. *gul'ati, ką patvirtina ir K. Karulio nurodyti s. la. gul̡ama zeme ʻзалежьʼ, la. zeme gul̡ atmatā ir rus. tarm. земля́ гуля́ет. Todėl nelieka abejonių dėl bl. *gul- ir sl. *gul /*gyl- giminiškumo. Pildomi K. Karulio pavyzdžiai rus. tarm. гулево́й (ребенок), гуле́й, гулёна, гуле́я, гу́ля ir kt., taip pat lie. gulìmas, gulovà, gulõvas ir kt., la. gùldinât ir kt. Prieštaravimas, pagal kurį lie. gulė́ti kilo iš *guōl- ir todėl negretintinas su *gul'ati negali būti priimtas (plg. Karaliūnas 1987, 177).
Šaltinis:
Аникин 1988-1996 (1997), 374
Antraštė:
gulė́ti
Reikšmė:
liegen
Straipsnelis:
žr. gulti
Šaltinis:
Seržant 2011, 534
Antraštė:
gulėti
Straipsnelis:
tegul
Šaltinis:
Mańczak 1994, 96

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas