Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: guolis, keblėti, šlyžys, kipšas, mandiera, daigslus, tūžba, apipenėti, stumti, kapeliai, ieškoti, apydėmė, teisingas, grabė, nusidėti, rūbai, dunėti, žerti, pagaira, jūšė, kirkužys, tarškėti, gajus, bulvienė, daina, knypkis, palėpis, smaigstyti, sriautas, ryžiai, barbierius, patekai, ančiokas, pradžia, vyža.

Antraštė:

guõlis

Straipsnelis:

žr. gaizdras

Šaltinis:

Moszyński 1956, 200–201

Antraštė:

guolis

Straipsnelis:

žr. gulėti

Šaltinis:

Buck 1949, 835

Antraštė:

guolis

Straipsnelis:

žr. gulti

Šaltinis:

Szemerényi 1977, 89

Antraštė:

guõlis

Reikšmė:

Lager, Ruhe; Schlafstall von Türen und Menschen

Straipsnelis:

[Arm.] kałał, gen. pl. -ac̣ arba -ic̣ ‘urvas, guolis, žvėries prieglobstis’. [Lit.:] Lidén ASt 48t.; Walde Pokorny I, 639; Pokorny 402. Gretintinas su lie. guõlis ‘Lager, Ruhe’, taip pat ‘Schlafstall von Türen und Menschen’, la. guõļa ‘guolis, lizdas“, čia sietinos veiksmažodžių formos lie. gulù, gul̃ti ‘sich legen, zu Bett gehen’, guliù, gulė́ti ‘liegen’. Lidénas toliau sieja su s. šv. kolder, norv. kold. kuld „žvėries jauniklių vada’, ‘lizdas su kiaušiniais’, ‘tos pat santuokos vaikai’. Galbūt čia priklauso ir gr. γωλεός ‘urvas, guolis’⁴⁶ [⁴⁶ plg. Frisk Gr.EW 336; Fraenkel, KZ 71, 40]. Šiaip ar taip, iš bl.-germ.-gr. atitikmenų semantiniu ir formaliu požiūriu aiškiausia lieka arm.-bl. sąsaja⁴⁷ [⁴⁷ lie. gul- ir arm. kal- gali būti kilę iš nykstamojo laipsnio (Reduktionsstufe) atbalsio, t. y. iš *gl-.]

Šaltinis:

Solta 1960, 310