Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: guotas, samda, alpus, kukis.

Antraštė:

gúotas

Reikšmė:

banda

Straipsnelis:

žr. gauja

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 185–186

Antraštė:

gúotas

Reikšmė:

banda, būrys, gauja; medžių, grybų, krūmų, javų nedidelė grupė, kuokštas

Straipsnelis:

žr. guostas

Šaltinis:

Karaliūnas 1991, 68

Antraštė:

gúotas

Reikšmė:

kaimenė

Straipsnelis:

O. N. Trubačiovas mano, kad ide. *gᵘ̯ous ‘stambus raguotis’ yra senas darinys. Pradinė *gᵘ̯ous reikšmė galėjo būti ‘einanti (kaimenė)’, t. y. tai buvo pavadinimas, analogiškas gr. πρόβατα, s. isl. gangandi fé, padarytiems iš to paties veiksmažodžio kamieno. Tokiu būdu ide. *gᵘ̯ous buvo archajinis pavadinimas, reiškiantis gyvulius, varinėjamus iš vienos vietos į kitą, plg. dar lie. gúotas ‘kaimenė’ iš to paties veiksmažodžio.

Šaltinis:

Трубачев 1960a, 40

Antraštė:

gúotas

Reikšmė:

banda

Straipsnelis:

Gr. βόσκω, βόσις, βοτόν, βοτάνη ir t. t. Reikšmė ‘ganyti, penėti gyvulius, maitinti’. [185] Esamasis laikas su labioveliariniu žodžio pradžioje yra patvirtintas Mikėnų duomenimis. Natūraliausias etimologinis gretinimas yra su lie. gúotas ‘banda’, kurio vokalizmas gali būti ō, tačiau lie. gaujà ‘banda, gauja’ suponuotų vokalizmą ōu. Jei čia priimame šią etimologiją, kyla klausimas, ar reikia visus šiuos žodžius išvesti iš graikiško jaučio pavadinimo βοῦς ir t. t., plg. Pokorny 481, kas yra neatsargu. Graikų kalbos požiūriu βόσκω dažniausiai taikoma mažiems gyvuliams, kiaulėms ir visiems gyvuliams ir pagaliau žmonėms (Wackernagel, Spr. Unt., 245). Taip pat βοτόν nebūtinai žymi jautį.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 185–186

Antraštė:

guõtas

Straipsnelis:

K. Būga lie. guõtas sieja su senuoju ide. galvijo pavadinimu (la. guovs ‘karvė’, skr. gáuḥ ‘galvijas’, s. v. a. chuo ‘karvė’), aiškindamas, jog pirminė žodžio reikšmė buvusi ‘karvių būrys, karvynas’. [11] Tokiu būdu lie. guõtas galima atstatyti ide. *gᵘ̯ō(u)-to-m ‘galvijų būrys’, pastarąją prolytę tiesiog siejant su ide. *gᵘ̯ou- ‘galvijas’.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1970b, 11–12

Antraštė:

guõtas

Straipsnelis:

Seno ‘karvės’ pavadinimo (la. gùovs) reliktai lietuvių kalboje yra žodis guõtas ‘banda’ (: gr. βοτόν ‘gyvulys, galvijas’, βόσκω ‘ganyti’), toponimai Gùvainiai, Guopỹs. Taip pat plg. jotvingių toponimą Guthi (dar plg. ir la. vv. Guta).

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1998, 9

Antraštė:

guõtas

Straipsnelis:

A. Sabaliauskas įmanomesniu laiko lie. guõtas K. Būgos siejimą tiesiog su la. guovs, gr. βοῦς ir tt., o ne pirmiausia su gr. βοτόν ‘galvijas, avis’, kaip kad daro E. Frenkelis. Tačiau pastarasis graikų žodis artimiausias lietuviškajam. Jei autorius mano, kad guõtas yra vėlesnis savarankiškas darinys, reikėjo paaiškinti, kaip jis galėjo susidaryti iš to baltų žodžio, kurio tęsinys yra la. guovs ‘karvė’.

Šaltinis:

Urbutis 1972d, 203

Antraštė:

guõtas

Reikšmė:

banda

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami Knišino (Lenkija) apylinkės lenkų šnektos lituanizmai.] Kaimo vardas Guty, plg. XV a. dokumentų Guthi alias Karwowo, galbūt yra senovinis (jotvingiškas?) vietovardis (: la. gùovs ‘karvė’, dim. gùotiņa, lie. guõtas ‘banda’).

Šaltinis:

Zinkevičius 1977, 382

Antraštė:

gúotas

Straipsnelis:

S. i. yra šešios dėmens -īv- šaknys. Visoms joms būdinga ta pati raida: šaknis -H → i-prezensas → daiktavardis su formantu -u- → vardažodinis veiksmažodis. Pavyzdžiui, protoide. *gʷh₃-i-u- ‘gyventi’: ide. šaknis *gʷh₃- fiksuojama gr. βóσκω ‘maitinti(s), šerti’, βóσις ‘pašaras’, βοτάνη ‘t. p.’, lie. gúotas (gʷeh₃-to-). Greičiausiai ‘egzistuoti, išlikti gyvam’ arba ‘maitinti(s)’ buvo pirminės i-prezenso reikšmės. Dėl šaknies dar plg. gýti.

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 111