Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: javai, pasėti, gęžė, l��pti.

Rezultatai

Antraštė:: javai̇̃
Straipsnelis:: [Trubačiovas (Э 1965 (1967), 12) gretina] s. i. yava ‘javai, grūdas’ : lie. javai̇̃ pl. ‘Getreide’. Kalbėti apie esančią s. i. – bl. izoglosą […], atrodo, nėra jokio svaraus pamato. [208] Pokorny 512 rekonstruoja ide. *jewo- ‘javai, visų pirma miežiai’ su atitikmenimis atskirose kalbose: s. i. yáva m. ‘javai, miežiai’, av. yava m. ‘javai’, n. persų ǰav, ǰo ‘miežiai’, lie. jãvas ‘Getreideart’, hom. at. [gr. trm.] zeiaí f. pl. ‘Spelt’. Mayrhofer EWA III, 3 kaip tikriausiai negiminišką paralelę mini dar het. eua- ‘lauko vaisius ir iš jo paruoštas patiekalas’. Plg. dar Frisk GEW I, 608. Tai akivaizdžiai yra plačiau vartojamas kultūros žodis. Plg. dar Porzig, Gliederung, 169.
Šaltinis:: Cvetko-Orešnik 1983, 207

Antraštė:: javaĩ
Straipsnelis:: Lie. javaĩ – giminingi žodžiai randami indo-iranėnų ir graikų kalbose, taip pat kaip ir r. ovin, ukr. óvyn. Paskutinės formos neminimos Vasmerio (REW II 249). To praleidimo priežastis galėtų būti tai, kad Vasmeris manė, jog br. jóvna gali būti paskolintas iš baltų. Indo-iranėnų formos vokalizmas yra dviprasmiškas, gr. ζεαί – ne. Forma -ζοος yra motyvuota balsių kaita ir yra reguliari. Tokiu būdu galime rekonstruoti *ieu-. Taigi pirmasis javaĩ balsis reikalauja paaiškinimo, šalia javienà. Lie. jáuja, sanskrito yavya-, la. jaũja. Problema *eu yra Frenkelio ir Stango paminėta trumpai. Todėl siūlau manyti, kad tai buvo išvestinės formos, tokios kaip jáuja, kurios davė pagrindą paradigminiam a-vokalizmo paplitimui. Nepaisant Frisko (GEW I 609) abejonių, aš esu linkęs laikyti ει diftongu formoje ζειαί. Dėl giminės pasikeitimo ši gr. forma yra išvestinė, be to, turime svarių įrodymų dėl seno kamieno -i-.
Šaltinis:: Hamp 1972c, 169–170

Antraštė:: jãvai
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito a kamieno baritonai.] S. i. yáva- < *Hieu-o-. Dėl žodžio pradžios laringalo rekonstrkucijos žr. Forsmann 1987. Baritonezė paliudyta ir lie. jãvai (a. p. 2) (žr. Illič-Svityč).
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 76