Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: juosti, parvas, kolys, palatiškai, pasamonai, mielas, snopsoti, diegas, saikus, kerkužis, gubyti, plesnas, vežėčios, gunčė, briautis, -jasi, grieti, skalsus.

Rezultatai

Antraštė:: júosti (part. praes.)
Straipsnelis:: žr. juosmuo
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 402

Antraštė:: juosti
Straipsnelis:: žr. juosta
Šaltinis:: Buck 1949, 434

Antraštė:: juosti
Straipsnelis:: Gr. ζώννῡμι ‘apjuosti, apsijuosti’, ζωστóς ‘apjuostas’, ζῶμα ‘diržas’. Žodžių grupė kilusi iš *yōs-. ζωστóς atitinka av. yāsta-, lie. júostas. Tačiau veiksmažodinės formos nė vienoje kalboje neatitinka. Praes. ζώννυμι, kuris, tarp kita ko, priklauso produktyviam graikų kalbos tipui, yra visiškai izoliuotas. Atematinio prezenso liekaną galima įžvelgti Hes. ζούσθω· ζωννύσθω, kuris yra tesalietiškas (Schwyzer, Gr. Gr. I, 680): prisimenama ir lie. 3. sg. júosti. Vardažodinių formų sugretinimo galimybės yra tikslesnės: ζῶμα (*-mn̥- kamienas) atliepia lie. juosmuõ (*-mōn-) kamienas), ζώνη – iš dalies s. sl. po-jasnĭ (priesaga -ni-) ir tiksliai skr. rā́snā- ‘diržas’, jeigu šis yra *yāsnā- pagal raśana- ‘diržas, šikšna’ perdirbinys. Plg. Pokorny 513.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 402

Antraštė:

júosti

Straipsnelis:

i̯ō(u)s- : i̯ūs ‘juosti’ (Pokorny IEW 513). Su u̯ tik lie. jūsė́ti ‘gürten’, kuris paprasčiausiai yra antrinis abliautas iš júosti (*i̯ōs); (ū su úo kaip y su íe veldiniuose su *-ih- ~ *-ei̯h-).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 70

Antraštė:

júosti, -ia

Straipsnelis:

Fonetiniu požiūriu svarbų pabrėžti, kad alb. gj < protoalb. *j- yra vienintelis reguliarus ide. žodžio pradžios *i̯- refleksas, plg. Pedersen, Albanesische Texte mit Glossar, 1895, 253; Pisani 1959, 102, nepaisant nepriimtinų E. Çabej samprotavimų ( ide. *i̯- > alb. z- remiasi tokiomis fantazijomis kaip alb. -zet ‘dvidešimt’ < ide. *i̯eug-to-, giminiško *i̯ugom ‘jungas’). Pakanka paminėti alb. ngjesh ‘apjuosti’ – gr. ζώννῡμι ‘t. p.’, lie. júosiu, júosti ‘t. p.’, sl. *jasati ‘t. p.’.

Šaltinis:

Orel 1988, 103

Antraštė:

júosti; juõsti

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Kai kuriems akūtinės intonacijos veiksmažodžiams dėl laringalo būdinga cirkumfleksinė variacija: lie. júosti / juõsti, la. juôzt, protoide. *i̯eh₃s- [LIV, 311]. Anot Klingenschmitto (2008, 201ff.) jis nurodo pirminę paradigmą, kuriai būdinga dviguba intonacija: pirminis etimologinis akūtas ir antrinis cirkumfleksas.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 23