Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kūla, storšas, snaudulioti, vyturys, balsamas, anglis, mulna.

Antraštė:

kūla

Straipsnelis:

žr. kulksnis

Šaltinis:

Шустер-Шевц 1971, 480–483

Antraštė:

kúla

Straipsnelis:

[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Oset. k’yllaw|k’ullaw ‘išvarža, trūkis; tas, katras patrūko, katram išvarža’, plg. s. sl. kyla, r. кила (iš кыла ← *kula-) ‘išvarža, trūkis’, č. kýla, le. kiła, bulg. кила ‘išvarža’, lie. kúla ‘išauga, antauga, gumbas’, s. v. a. hōla, s. isl. haull ‘trūkis, išvarža’ (Абаев ИЭСОЯ I 648).

Šaltinis:

Абаев 1965, 19

Antraštė:

kū́la

Reikšmė:

medinis įrankis kalti

Straipsnelis:

Pr. *kula atstatomas sąlygiškai ryt. pr. vok. provincializmo kulla pagrindu, kuris reiškė žuvims gaudyti įrankį, tiksliau – lazdą su bumbulu. Siejama su lie. kùlti ‘mušti’ dėl bendros reikšmės, o konkrečiai – su lie. kū́la, kūlà ‘medinis įrankis kalti’ (LKŽ VI, 818–819: plg. kūlakotis), kū̃lė, kulė̃, kūlẽnė (VI, 825–827); latvių pavyzdžius žr. Fraenkel LEW, 211–212 (kul̃t, kūlt ir pan.).

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 255

Antraštė:

kū́la

Reikšmė:

atauga; auglys

Straipsnelis:

Oset. k’˳ylaw|k’ullaw ‘išvarža; turintis išvaržą’. ~Galbūt giminiškas su indoeuropietiška grupe: r. кила (iš кыла ← *kula) ‘išvarža’, lie. kúla ‘atauga; auglys’, s. v. a. hōla ‘išvarža’, gr. κήλη ‘auglys’, konkrečiai ‘išvarža’, ide. *kaulā-, *kūlā- (Pokorny IEW, 536 t.). Vedinys *kur+formantas -aw su dvigubu priebalsiu kamieno gale (kurraw), kaip žodžiuose wœzzaw, fœjjaw ir kt. ir su dėsningu perėjimu rr į ll, kaip žodžiuose wallon, syvœllon (kurraw → k’ullaw). Lieka neapibrėžtas tiktai gerklinis k’, galbūt tai rezultatas kontaminacijos su kokiu nors kaukaziečių žodžiu.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 648