Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kalbėti
.
Rezultatai
Antraštė:
kalbė́ti
Straipsnelis:
žr.
kalba
Šaltinis:
Otrębski 1963a
, 25
Antraštė:
kalbė́ti
Straipsnelis:
žr.
kalbasyti
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 248
Antraštė:
kalbė́ti
Straipsnelis:
Lie.
kalbėti
, su
kalba
giminiškas la.
kaļuot
‘plepėti’, s. pr.
kelsāi
‘jie skamba’, gr.
κέλαδος
‘triukšmas’,
καλέω
‘pavadinti, pašaukti’, lo.
colāre
‘sušaukti’,
clāmāre
‘šaukti, vadinti’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 1256
Antraštė:
kalbė́ti
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų–slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Baltiški verba dicendi reprezentuoja kelias ide. šaknis. Lie.
kalbė́ti
,
kalbù
turi šaknį *
kel(ə)-
, kuri išplėsta elementu
-b-
. Tai matome, pirma, iš la.
kaļuôt
‘plepėti, kalbėti’ ir, antra, iš gr.
καλέω
‘kviečiu, šaukiu’, lo.
calō
,
-āre
‘sušaukiu’, s. v. a.
halōn
,
holōn
‘šaukti’. Čia taip pat priklauso pr.
kaltzā
,
kelsāi
3 pl. ‘skamba’, kuris yra lie. *
kal-s-óti
tipo vedinys.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 236
Antraštė:
kalbė́ti
Straipsnelis:
žr.
klabėti
Šaltinis:
Otrębski 1963a
, 25
Antraštė:
kalbė́ti
Straipsnelis:
Pr. inf.
kaltzā
,
kelsāi
‘skamba’,
kalsīwingiskan
‘skambią’ suponuoja paradigmas *
kalsātvei
, *
kalsētvei
. Tai savarankiškas formanto
-s
vedinys iš verb. bl. *
kal-
(lie.
kalbė́ti
, la.
kalbêt
, su plėtikliu
-b-
). Prūsų paradigma galėjo būti inf.
kalsī-
, praes.
kalsā-
(plg. Kaukienė, Tiltai 1, Klaipėda, 2000, p. 140).
Šaltinis:
Jakulis 2001
, 191
Antraštė:
kalbė́ti
Straipsnelis:
Č.
klábositi
‘šnekėti, plepėti’ etimologinėje literatūroje siejamas su lie.
kalbė́ti
,
kal̃ba
, -
ė́jo
= la. dial.
kalbêt
(la.
kal̃binât
) ‘plepėti, kalbėti’. Morfologinės struktūros požiūriu slavų veiksmažodžiui artimesnis būtų lie.
kalbãsyti
, šaknies struktūros požiūriu – lie.
klabė́ti
,
klãba
, -
ė́jo
‘1. bildėti; klibėti; barškėti; 2. plepėti’ : la.
klabêt
, ‘bildėti, klibėti, taukšėti; plepėti, niekus taukšti’. Galima rekonstruoti tik garsažodinės kilmės šaknį *
kalb-
(*
klab-
,
kleb
) < bl.-sl. *
kel-
/ *
kal-
‘skleisti garsą / sklisti garsui’ (plg. plėtikliu
-b
neišplėstos šaknies la.
kaļ-uôt
‘t. p.’) < verb. ide. *
(s)kel-
/ *
(s)kol-
/ *
(s)kl̥-
‘skleisti garsą (sklisti garsui)’. Veiksmažodžio
kalbė́ti
plėtiklis
-b-
laikytinas rytų baltų plėtikliu, nes kitose kalbose taip išplėstos šaknies veiksmažodžių nerasta.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 133; 147
Antraštė:
kalbė́ti
Straipsnelis:
Veiksmažodis išplėstas vienu konsonantiniu plėtikliu. Bazinė šaknis *
(s)kel-
/ *
(s)kol-
/ *
(s)kl̥
‘skleisti garsą (sklisti garsui)’: s. v. a.
hellan
‘ertönen’,
scellan
‘schallen aidėti, skambėti’, het.
kalleš-
‘šaukti’, lo.
calō
,
calāre
‘šaukti, šūkauti, sušaukti’, gr. καλέω ‘vadinti, kviesti, šaukti’, la.
kaļuôt
, pr.
kaltzā
,
kelsāi
.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 232
Antraštė:
kalbė́ti
Reikšmė:
говорить, объясняться
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariami galimi senieji čekų ir baltų leksiniai ryšiai. Baltizmais čekų kalboje laikoma vediniai su šaknimi
k(a)lab
-: č.
klábosyti
‘болтать, нести вздор’,
klábos
‘пустомеля’, moravų -slovk.
kláboznit’
,
kalabisovat
, moravų,
kalabizňovat
, lachų
kal’abit’
, jie savo ruožtu siejami su lie.
kalbė́ti
‘говорить, объясняться’,
kalbãsyti
‘забавляться, беседовать, болтать’, la.
kal̃binât
‘болтать, разговаривать, беседовать’.
Šaltinis:
Лучиц-Федорец 1989
, 169
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas