Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kapoklis, nuogalda, krėslas, rakštis, dilga, dvelti, kolis, dilčia, lakstus, baubas, lobėti, stipti, parpalas, klimpus, krislas, skirpstas, gluosis, kėtroti, marės, rietėti, paimti, muolėti, blinda, giženti.

Antraštė:

kapõklis

Straipsnelis:

Autorius, praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nori nustatyti baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. kopačь, -ka (bulg. копач, копачка, maked. копачка ‘t. p.’, s.-kr. кòпача ‘kauptukas’, slov. kopáča ‘t. p.’, č. kopáč ‘t. p.’, slov. kopáč ‘t. p.’, le. kopaczka ‘t. p.’) turi darybinių variantų su ta pačia reikšme [24] : bulg. копало, maked. копало (< kopadlo < *kopatlo) = lie. kapõklė, kapõklis. Analogišką -l- sufiksaciją turi č. koplice ‘kauptuko formos kirvis’ ir lie. kaplė̃, kaplỹs ‘kauptukas’, la. kaplis ‘t. p.’. Slavų ir baltų leksemos kilusios iš atitinkamų veiksmažodžių: prasl. kopati ‘kasinėti, rausti žemę’, o baltų kapoti. Prasl. motyka palaipsniui išstūmė senąjį baltų-slavų kauptuko pavadinimą [25].

Šaltinis:

Мартынов 1978, 24–25