Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: karas, burgmistras, čielas, arieliai, kemerioti, liki, klivindas, drugys 1, kauburas, babyti, benkortas, juoktis, liepinti, luiba, Leita, brasla, lankas, čirikuoti, kvalbonuotis, delikatus, klampa, ave (ava, avave, avava, ava), fenigas, kuoduoti, gelsti, kankorai, kita, atida, lanktis, brandas, atgūlis, kokis, koks, koki, kokia, kuodena, gyvinti, atsiplaitau, įkirsti, knisti, galuotis, atgoti, dilbti, nudilbti.

Rezultatai

Antraštė:: kãras
Straipsnelis:: [Pateikiu pamarėnų (tiksliau pagal Lorentzo skirstymą – slovincų, kašubų, saborų), kitų sl. kalbų ir baltų atitikmenis:] 10) Pamar. kȯr ‘skurdžiai, padugnės, niekšai’ (prie jo s. bažn. sl. korъ ‘žiaurus elgesys, tyčiojimasis, neteisybė, skriauda, įžeidimas, gėda, negarbė’) ~ lie. (pasen.) kãras ‘kariuomenė, [vok.] Heer’, rytų la. kars ‘t. p.’ ← bl.-sl. *kara-.
Šaltinis:: Hinze 1984b, 193

Antraštė:: karas
Straipsnelis:: Het. tuzzi- / tuzzii̯a- vedimą iš ide. *teut(i)i̯o- ‘*teutā priklausantis; kariuomenė’ išsamiau pagrindė H. Eichneris […]. Eichnerio pateikta semantinė paralelė su ide. *kori̯o- ‘kariuomenė’ yra nepakankamai įtikinama, nes jau *koro-, taigi be -i̯o- formanto, gali turėti reikšmę ‘kariuomenė, armija’ (s. persų kāra- m. ‘kariuomenė, žmonės’ [plg. W. P. Schmid, Beiträge zur Namenforschung, 1960, XI, 204 (su tolimesne literatūra)]), plg. lie. kãras ‘[vok.] Krieg’.
Šaltinis:: Neu 1971, 67

Antraštė:: karas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Kaip ir daugelyje kalbų, ‘karas’ ir ‘kariuomenė’ turi bendrą pavadinimą: lie. kãras ir kãrias (kariáuti), la. (abiem reikšmėm) kaŗš, pr. kargis ‘kariuomenė’ (karia-woytis ‘kariuomenės apžiūra’). Pirminė reikšmė buvo ‘būrys’, plg. kãras su veiksmažodžiu kérti, kęra (trm. kérsta) ‘atsilikti, atsiskirti, pasitraukti’. Giminiški: go. harjis, s. v. a. hari ‘kariuomenė’, s. persų kāra- ‘kariuomenė’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 232

Antraštė:: kãras
Straipsnelis:: Gr. κοίρανος m. ‘karalius, vadas’ […]. Kaip po kitų pripažįsta Friskas, gretintinas su tą pačią priesagą turinčiu s. skand. herjann- ‘Odino pravardė’. Tai neleidžia šio darinio kildinti iš ide. Ide. kamieno *koryo- ‘armija, karių grupė’ derivacija gerai paliudyta germ. bei keltų kalbose: go. harjis ‘armija’, lie. kãrias, v. air. cuire ‘grupė’ su galų genčių pavadinimais Tri-, Petru-corii ‘iš trijų, keturių giminių’. Gr. κοίρανος, taip pat kaip ir s. skand. herjann, susiję tik priesaga, kaip ir lo. dominus, go. þiudans greta þiuda. Bet jeigu jį skaidome į κοίρα-νος, tai pagrindu knieti atstatyti f. *κοῖρα, o ne *κοῖρος. Graikų kalboje kamienas *κοιρο- arba *κοιρα- yra paliudytas retuose antroponimuose, plg. Κοιρωνίδαι, Κοιρó-μαχος, *Κοιρά-τᾱς suponuojamas pagal Κοιρα-τᾱ́δας: Solmsen, Glotta 1909, I, 76t., bei Bechtel, Personennamen, 253. Ši svarbi grupė vakarinėse ide. kalbose tik liekanos pavidalu egzistuoja graikų kalboje, ir κοίρανος buvo pakeistas naujomis formomis: ἄναξ bei βασιλευς. M. S. Ruiperezas, norėdamas paaiškinti Mikėnų pareigūnų pavadinimus koretere, porokoretere, atstato daiktavardinį veiksmažodį *κοιρέω (Études Mycéniennes, 105–120), tačiau ši hipotezė neapsieina be sunkumų (R. Lejeune, Phrygien, 1960, 22, išn. 65; [...]). Greta *kor-yo- pripažįstamas ir kamienas *kor-o- žodyje kãras, s. persų kāra- (su ilgu šaknies balsiu) ‘armija, liaudis’. Žr. Pokorny IEW, 615t.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 553

Antraštė:: kãras
Straipsnelis:: [Kalbama apie Elbingo žodynėlio karyago ‘karo žygis’ 411 etimologiją]. Pr. kamienas kara- (toks, kaip ir lietuvių žodžio kãras) atrodo esąs senas abstraktas ‘skyrius, būrys, [le.] oddział’ iš pirminio veiksmažodžio kér-ti ‘atsiskirti, atvėpti, [le.] oddzielać się’ (praes. kér-sta), iš kur tik vėliau atsirado ‘karo būrys = armija’.
Šaltinis:: Smoczyński 1986a, 177

Antraštė:: kãras
Straipsnelis:: žr. karias
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 234

Antraštė:: kãras
Straipsnelis:: žr. karys
Šaltinis:: Джаукян 1963, 99

Antraštė:: kãras
Straipsnelis:: Jotvingių karo ‘kova’, plg. lie. kãras, la. kaŗš, pr. acc. sg. kariausnan ‘kariavimą’.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 74

Antraštė:: kãras
Straipsnelis:: Mikėnų titulas ko-re-te buvo siejamas su gr. *κόρρος (plg. ide. *kori̯o-: go. harjis, galų ⁰corii, lie. kãrias (trm.), kãras, kariúomenė), tačiau, atrodo, patikimiau analizuoti Mikėnų ko-re-te kaip /korētēr/ ‘the one who makes grow’ ir laikyti nomen agentis iš Mikėnų /korē-mi/, kuris yra atematinė denominatyvo *k̑orh₁e-i̯ó/é- ‘to be a */korós/ forma, plg. Mikėnų da-mo-ko-ro /dāmokoro/- ‘who lets grow the community’.
Šaltinis:: García Ramón 2010, 85–87