Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kartis
.
Rezultatai
Antraštė:
kar̃tis
Straipsnelis:
Pr.
karkis
, žr.
birgakarkis
. Skirtingai nuo įprastos nuomonės, pagal kurią
-karkis
lyginamas su le.
korzkiew
(paskutinį kartą – Levin, The Slavic Element in the Old Prussian Elbing Vocabulary, 1974, 100) arba skaitomas kaip
*karikis
(Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 151), Mažiulis, Baltistica 1975, XI, 84 siūlo skaitymą
*kartis
; buvimas
t
aiškinamas
ir
supainiojimu (plg. lie. trm.
šil̃is
=
šil̃is
arba
ìltas
=
ìltas
). Tokiu būdu pr.
*kartis
tiksliai atitiktų lie. trm.
kar̃tis
‘matas grūdams seikėti’ (nors plg. Karaliūnas, LKK 1977, XVII, 208 : pr.
-karkis
– su lie.
kárka
‘kiaulės, avies staibis, kojos linkmuo, koja nuo kelio iki storumos’). Sl.
*korьcь
, kuris siejamas su pr.
-karkis
, reiškia ne tik pilstomąjį šaukštą, kaušą, bet ir matą grūdams. Kaip ir pr.
*kartis
, šis žodis susijęs su
*ker-
/
*kir-
/
*kar-
, plg. lie.
kar-nà
,
kar-dà
; pr.
kirno
, r.
кора
ir pan.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 232–233
Antraštė:
kar̃tis
Reikšmė:
matas grūdams seikėti
Straipsnelis:
žr.
kartis
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 232–233
Antraštė:
kártis
Straipsnelis:
Pr.
kartano
‘kartis’, ‘šatra’ arčiausiai siejasi su lie.
kártis
, la.
kãrts
, kurie prūsiškame žodyje leidžia atskirti priesagą
-an-
:
kart-an-o
(plg. lie.
gãb-an-a
,
dov-an-à
, la.
gab-an-s
,
dâv-an-a
ir pan.), Endzelīn Senprūšu valoda, 1943, 44–45; Baltu valodu skaņas un formas, 1948, 80. Priesaginis elementas
-n-
yra ir lie.
kartinė̃
(
kartìnė
) ‘kártis’, ‘smaigas apyniams’,
kártinis
,
kartìnis
(LKŽ V, 339, 340), la.
kar̃tene
(EM II, 202). Slavai turi formaliai panašius tipus (plg.
*kort-en-
,
*cert-in-/-en-
<
*kert-in-/-en-
), kurių semantika yra kita, plg. r.
коротéня
,
коротëнка
(Даль 2, 431–432) arba singuliatyvus tokio tipo: r.
очерéтина
, ukr.
(o)черети́на
, br.
чарóтiна
(apie vieną meldo, nendrės stiebą) ir t. t. Baltų ir slavų žodžiai kilę iš ide.
*ker-
‘pjauti’.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 237–238
Antraštė:
kar̃tis
Reikšmė:
kaušas, saikas
Straipsnelis:
Pr.
birgakarkis
‘kelle’ E 352 […] ‘kaušas, samtis’. Dūrinys iš
birga-
(<
*birgan
‘virimas’, plg. pr.
aubirgo
‘virėjas’) ir iš
karkis
, kurį skoliniu iš v. ž.
karke
‘taurė, Becher’ (Bezzenberger, KZ L, 151) ar iš lenkų kalbos (Brückner, Achiv für slavische Philologie XX, 497, Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch; Milewski, SlOc XVIII, 32) laikyti nėra pamato, žr. Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 151. Šį pr.
karkis
Endzelynas [...] yra linkęs taisyti į
*karikis
ir jį etimologiškai sieti su sl.
korьcь
‘kaušas, samtis’. Tačiau pr.
karkis
, kuris greičiausiai ir reiškė ‘kaušą, samtį’ (taigi
birgakarkis
‘virimo kaušas, samtis’), gali būti taisomas ir į
*kartis
; dėl palatalizuotų pr.
ir
painiojimo plg. lie. […]
kìltas
‘tiltas’ (Zt) ir kt. Šitokio pr.
*kartis
‘kaušas’ artimiausias giminaitis (ar skolinys iš pr. resp. jotv. kalbos?) būtų lie. dial.
kar̃tis
(i̯o-kam.) ‘saikas (javam seikėti)’ (Užnemunė, LKŽ V, 342). Dėl reikšmių ‘kaušas’ ir ‘saikas’ plg. tos pačios šaknies žodį sl .
kor-ьcь
(jį su lie. dial.
kar̃tis
sieja Fraenkel LE, 225; Sławski SEP II, 505), kuris sl. kalbose, be reikšmės ‘kaušas’ (ir kt.), turi ir reikšmę ‘saikas (javams seikėti)’. Sl.
kor-ьcь
sietinas su sl.
kor-a
‘žievė, luobas’ ir kt., taip pat su lie.
kar-nà
‘medžio žievė, lùnkas’,
kar-dà
‘t. p.’,
kérti
‘atsilupti’ […], žr. Sławski SEP II, 505 s. v.
korzec
, 471 s. v.
kora
, Būga RR II, 950 t. t., Fraenkel LEW; dėl visa to nebesunku spėti, kad l.
kor-ьcь
iš pradžių reiškė t. t. luobinį įrankį biriems daiktams semti (iš čia ‘kaušas’) bei seikėti (iš čia ‘saikas’). Matyt, panašios semantinės raidos yra ir pr.
kartis
‘kaušas’ = lie. dial.
kar̃tis
‘saikas’, kurių vienas ir kitas iš pradžių bus reiškęs ‘(medžio) žievę, luobą’ (plg. tos pačios šaknies ir panašios reikšmės vedinius lie.
kar-dà
,
kar-nà
): jie du yra iš
*ker-
‘at(si)lupti’ (= lie.
kér-ti
) +
*-ti
(>
*-ti̯a-
) > pr.
kartis
= lie. dial.
kar̃-tis
(plg. lie.
deng-
‘dengti’ +
-ti-
>
dañgtis
…), t. y. jiedu reiškė ‘at(si)lupimą’ > ‘kas atlupta (atsilupę)’ > ‘medžio žievę, luobą’. Taigi pr.
*kartis
‘kaušas, samtis’ = lie. dial.
kartis
‘saikas’ yra išriedėję, matyt, iš ‘tam tikro luobinio įrankio – tam tikro kaušo (biriems daiktams semti bei seikėti)’ […]. Minėtas ‘kaušas’ turbūt slypi ir lie. dial. frazeologizme (Užnemunė, iš čia […] jis galėjo ir kitur paplisti):
lỹja kaip iš kárties
[…] LKŽ V 341, kuris anksčiau galėjo reikšti ‘lyja kaip iš kaušo, samčio’. Šitas lie.
kártis
, dėl aiškios deetimologizacijos siejamas [85] su lie.
kártis
‘dünne Stange’, galėtų būti tas pats lie. dial.
*kar̃tis
‘kaušas’, (dėl to siejimo) pakeitęs intonaciją bei išlaikęs
i
-kamiengalį (
i̯o
-kamienis lie.
kar̃tis
yra galbūt iš
i
-kamieno[…]). Čia nagrinėto pr.
*kartis
(ir kt.) turima bl.
*ker-
resp.
*kir-
(dėl jos žr. Būga l. c., Pokorny IEW, 940) slypi dar ir kituose pr. žodžiuose:
(aclo)-cordo
(žr. Mažiulis ZfSl XIX, 218 t. t.),
kirno
.
Šaltinis:
Mažiulis 1975
, 84–85
Antraštė:
kártis
Straipsnelis:
kartano
E 636 ‘kartis’ : lie.
kártis
, la.
kãrts
, apie tai žr. Walde Pokorny II, 579.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 235
Antraštė:
kar̃tis
Straipsnelis:
žr.
kartus
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 236–237
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas