Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kaupra, švendrynė, mandūra, skasti, per, barvička, dveji, staibiai, katukas, gružė, erštauti, kas, garlaivis, kraika, įteikti, grundulis, mainas.

Rezultatai

Antraštė:: kauprà
Reikšmė:: kalva, Hügel
Straipsnelis:: Pažymėtina, kad reljefo pavadinimai turi glaudų ryšį su kūno dalių pavadinimais. Antai F. Slavskis išeities tašku laiko formą *kaupra ‘kalva, [vok.] Hügel’, remdamasis lie. kauprà ‘гора, холм’ su kitu balsių kaitos laipsniu, negi lie. kuprà ‘нарост, горб’ ir la. kuprs ‘t. p.’ [14 išnaša: F. Sławski SEP I, 503]. Bet R. Trautmannas pradiniu elementu mano esant kupra- : kupra ‘Buckel’ su semantine specializacija kūno dalių pavadinimų sferoje [15 išnaša: R. Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923, 138], kaip ir giminiškose slavų kalbų formose (r. купер, купр ‘kryžkaulis, stuburgalis, крестец, копчик’), ukr. купер, s. č. ir s. le. kupr ‘stuburgalis, strėngalis, užpakalis, копчик, зад’ [16 išnaša: Фасмер ЭСРЯ II, 420]. Nepriklausomai nuo to, kuri iš šių dviejų reikšmių laikoma pirmine, pagrindinė slavų *kaupra- (*kuprā : *kupra-) refleksų paplitimo sfera pasilieka šiaurinis arealas (rusų, ukrainiečių, s. čekų ir lenkų kalbos).
Šaltinis:: Непокупный 1975, 136

Antraštė:: kauprà
Reikšmė:: kalnas, kalva
Straipsnelis:: Reljefo pavadinimuose išsiskiria du terminai, kurių semantinė-darybinė bendra baltams ir slavams specifika pasireiškia ide. fone. Vienas iš jų – bl.-sl. *kaupra- ‘kalva, [vok.] Hügel’ ir jo refleksai (lie. kauprà ‘kalnas, kalva’, su kitu vokalizmo laipsniu – lie. kuprà ‘gumbas, kupra’, la. kuprs ‘t. p.’, taip pat slavų kalbose su semantine specializacija, atrodo, išimtinai kūno dalių pavadinimai – r. купер, купр ‘kryžkaulis, stuburgalis’, ukr. купер, s. č. ir s. le. kupr, le. kuper ‘stuburgalis, užpakalis’) priklauso, pasak Stango, didelei darinių grupei su priesaga -e/oro (-ᵒro-, -ro-), turinčiai bendrą ‘aukštumos’ reikšmę ir dažniausiai pasitaikančią baltų kalbose, kiek rečiau – slavų kalbose [Stang, Lexikalische Sonderübereinstimmungen zwischen dem Slavischen, Baltischen und Germanischen, 1972, 89].
Šaltinis:: Непокупный 1976, 9