Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: krėsti, pusdylis, arklas, tvanas, kulėti, byla, keikastis, blizgana, plindza, penėti, snaudas.

Antraštė:

krė̃sti

Reikšmė:

schütteln

Straipsnelis:

žr. karna

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 192–193

Antraštė:

krė̃sti, krẽčia

Straipsnelis:

žr. kirna

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 192–193

Antraštė:

krė̃sti

Straipsnelis:

Germ. hreþ-a- ‘sijoti, atrinkti, sieben’ (s. v. a. redan ‘sieben’, v. v. a. reden) galime lyginti su rekonstruotu veiksmažodžiu qret- ‘purtyti, kratyti, suplakti, schütteln’: v. air. crothaim ‘purtau’ (pasak Pokorno, šio veiksmažodžio negalėjau aptikti, paliudyti), lie. krečiù, krė̃sti ‘purtyti, purtant nuberti, schütteln, rütteln’, lie. krėsčiuoti ‘t. p.’. Vieną kitą šaknies *qer- vedinį galima čia paminėti, nors jie dažniausiai kitaip aiškinami: 1) qrei- (Pokorny IEW, 946): lo. crībrum ‘sietas, rėtis’ (< *qrei-dhro-m), air. cirathar ‘t. p.’ (< *qrei-to); germ.: s. ang. hridder ‘sietas’, ags. hrideron ‘sijoti’, s. v. a. rītron ‘t. p.’; plg. gr. κρηδέρα ‘plonas rėtis, sietas’ (morfologiškai neaiškus, plg. Frisk, GEW II, 17); 2) qreis- (pokorny 937): v. air. cressaim ‘purtau, mojuoju, mosuoju’ (pasak Pokorno, šio veiksmažodžio negalėjau aptikti) [<*qris-to-]; germ. af-hrisjan ‘nukrėsti, nukratyti’, s. ang. hrisian ‘purtyti’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 274–275

Antraštė:

krė̃sti

Reikšmė:

schütteln

Straipsnelis:

Nenusakomąjį, nežymimąjį veliarinį resp. laringalą turi šie žodžiai [193], kurie, vadinasi, gali būti turėję labioveliarinį resp. /h₃/: agnà ‘Energie’ […], *ćálnā ‘šerkšnas’ (lie. šalnà, la. sal̂na […]), *ćarna- ‘nešvarumas’ […], gašnùs ‘hübsch, hitzig’ […], gražnà ‘Zierde, Schmuck’ […], karnà ‘Bast’ […], s. sl. krosno ‘voratinklis’ (bl.-sl. *krat-snan, plg. lie. krė̃sti, krečiù ‘schütteln’, Vaillant, IV, 584).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 192–193

Antraštė:

krė̃sti

Reikšmė:

трясти, встряхивать

Straipsnelis:

[Aptariamos praslavų leksemų baltiškosios paralelės; nagrinėjami slavų šaknies *dro̧gъ- refleksai.] Rus. tarm. *krotъкъ ʻкроткий, спокойныйʼ, plg. *krotiti ʻукрощать, успокаиватьʼ, greičiausiai yra kauzatyvas iš (?) neišlikusio veiksmažodžio, giminiško lie. krė̃sti ʻтрясти, встряхиватьʼ. Dar plg. sl. *krotъkъ ir lie. kratùs ʻтряский, трясучийʼ. žr. dranga

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 213