Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kulšė, šėvulis, spykėrė.

Antraštė:

kùlšė

Straipsnelis:

žr. kelis

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 223

Antraštė:

kùlšė

Straipsnelis:

žr. klyvas

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 43

Antraštė:

kùlšė

Straipsnelis:

[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте, Словарь балтизмов в славянских языков, 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:] kuldsa (p. 15) ‘šlaunis, šlaunikaulis’ – iš lie. kùlšė ‘viršutinė kumpio dalis’, galbūt per br. kalbą. Žr. Otrębski, JP 1931, XVI, 82.

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 351

Antraštė:

kùlšė

Straipsnelis:

Prasl. kъlkъ ‘šlaunis’ rekonstruojamas bulg. кълка ‘šlaunis, kulšis’, mak. колк ‘šlaunis’, s.-kr. кy̏к, slov. kolk ‘t. p.’ pagrindu. Šis pietinių slavų [74] žodis laikomas senu praslavų ir baltų-slavų žodžiu. Tai patvirtina baltiški atitikmenys: pr. culczi ‘šlaunis’, lie. kùlšė ‘t. p.’ < *kulkše (plg. kulkšìs, kulkšnìs).

Šaltinis:

Мартынов 1983, 73–74

Antraštė:

kùlšė

Straipsnelis:

[Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus elementus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų]. Prasl. kъlkъ rekonstruojamas pagal bulg. кълка ‘šlaunis, kulšis’, mak. колк ‘šlaunis’, s.-kr. кy̏к, slov. kolk ‘t. p.’ [27]. Baltiškieji atitikmenys: pr. culczi ‘šlaunis’, lie. kùlšė ‘t. p.’ (< *kulkše, plg. kulkšìs, kulkšnìs) rodo baltų-slavų žodžio senumą. Žodis aiškiai reliktinis, nes neturi išlikusių atitikmenų daugelyje slavų dialektų, kuriuose buvo išstumtas absoliutaus sinonimo – prasl .bedro.

Šaltinis:

Мартынов 1978, 26–27

Antraštė:

kùlšė

Straipsnelis:

žr. kulšis

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 62–63

Antraštė:

kùlšė

Reikšmė:

бедро

Straipsnelis:

Esama mišrių struktūrų, atsiradusių dėl vienas kitą dengiančių baltarusių, lietuvių ir lenkų arealų dalių: br. кульшa < lie. kùlšė, kùlšis ‘бедро’, le. kulsza ‘седалищная кость, бедро’, r. trm. кульша ‘поясница, бедро’.

Šaltinis:

Стариченок 1989, 432