Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: lìpti.

Rezultatai

Antraštė:: lìpti
Straipsnelis:: Gr. αἰγίλιφ, -ιπος ‘status’. Senųjų gramatikos specialistų aiškinamas kaip ἀίξ ir λείπω ‘ožkos paliktas’ dūrinys. Tai paprasta pseudoetimologija. Antrasis dūrinio žodis dabar gretinamas su lie. lìpti. Taip pat reikia nurodyti gr. ἄλιφ· πέτρα (Hes.), kuris greičiausiai reiškia ‘kurio negalima pasiekti’ ir pagaliau λίφ· πέτρα ἀφ’ ἧς ὕδωρ στάζει (Hes.), kuris atsirado iš grupės ir žodžio λείβω šeimos kontaminacijos. Pirmasis minėtas žodis yra galimas, tačiau neabsoliučiai žinomas, kai kalbama apie ožkos pavadinimą. Gretinimas su lie. žodžiu priklauso Uljanovui, plg. Solmsen, Untersuchungen, 73, išnaša 1. Dabar žr. Frisk.
Šaltinis:: Chantraine DEG, I, 30

Antraštė:: lìpti
Straipsnelis:: [Jeigu leksemoje galime įžvelgti morfologinio archaizmo pėdsakų arba pastaroji turi etimologinių atitikmenų giminiškose kalbose, tai tokios lyties infiksas, be abejo, yra žilos senovės dalykas. Iš tokių etimologinių atitikmenų minėtini:] lie. limpù : skr. limpáti.
Šaltinis:: Puhvel 1960, 29

Antraštė:: lìpti
Straipsnelis:: Gr. λίπα ‘plačiai’ […]. Gretinama su skr. vardažodine šaknimi rip- f. ‘tepimas’ gretà λιπαρός, skr. rip-rá- neutr. ‘nešvarumas’. Kaip ir λίπος, tačiau su laukiamu balsiu e – skr. répas- neutr. ‘dėmė, nešvarumas’. Veiksmažodinės formos: skr. limpáti su nosiniu infiksu ‘aptepti’, aor. med. 3 pl. alipsata = ἠλείφαντο (ἀλείφω aiškintinas proteze arba žodžio pradžios laringalu); lie. limpù, inf. lìpti; praes. su priesaga *ye/*yo – s. sl. inf. prilĭpěti ‘prisirišti’. Kitus sugretinimus pateikė Pokorny IEW, 670t.
Šaltinis:: Chantraine DEG, III, 642

Antraštė:: lìpti
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu *p̣ ne žodžio pradžioje tarp balsių:] 10.30. Altajaus *lypa- ‘prilipti, aptepti’ (zeik. evenk. lipa- ‘aptepti, ištepti’, mongolų niga ‘prilipdyti’, turkmėnų jāpyš- ‘prilipti’) ~ ide. *leip- ‘ištepti riebalais, prilipti’ (s. i. limpáti ‘sutepa’, lie. lìpti ‘klijuotis’ Pokorny IEW, 670–671) ~ kartvelų *lip̣. ‘slidus, lygus’ (gruzinų lip̣- ‘glotnus; plikšala’).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 343