Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: líeti.

Antraštė:

liẽti

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

lē̆i- ‘lieti, tekėti ir t. t.’ (Walde-Pokorny II, 382, Pokorny IEW, 664t.): šalia daugiau ar mažiau netikrų dalykų minėtini kimr. lli ‘potvynis, kūra’, llif ‘potvynis’, v. bret. livat ‘potvynis’, kimr. llyr, s. air. ler ‘jūra, jūros dievas’, v. kimrų dyllyd ‘išpylimas’, di-llyd ‘išpila’, s. air. do-lin ‘srovena’ ir t. t.; (go. leiþu, s. v. a. lîth, s. saksų lid ‘vaisvynis’, s. isl. liđ ‘alus’?); lie. líeti ‘gießen’, lýti ‘regnen, strömen’, lýdyti ‘regnen lassen; Fett zerlassen’, lytùs ‘Regen’, ãt-lajis ‘Abfluß’, la. liêt ‘lieti’, lît ‘lyti’, lietus ‘lietus’, pr. pra-lieiton, pra-leiton, pra-liten ‘pralietas’, is-līuns ‘būdamas pralietas’ (ir t. t.), s. sl. lijati (lějǫ), liti (lijǫ), lьjati (lьjǫ) ‘lieti’, r. lit’ ir t. t. – Apie Walde-Pokorny II, 392 ir t. t. pateiktus gal. Letavia, lie. Lietuvà ir t. t. žr. Nr. 16 g/i. – (s)leib- gr. λείβω ‘lašu, lieju’ (hom. λείψαντε), λοιβή ‘geriamoji auka’, λίβος ‘lašas’, λιβάς ‘šaltinis’ […] ir t. t.; lo. lībāre ‘išlieti, aukoti’, dēlibūtus ‘sušlapintas, tekantis’ (ir t. t.) (Walde-Pokorny II, 393, Frisk, Walde-Hofmann; nėra Pokorny IEW).

Šaltinis:

Merlingen 1978, 58

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

Piersonas (Pierson W., Nachtrag zu den „lit. Aeqivalenten“, 363) pr. laitian ‘dešra’ gretina su lie. líeti ir t. t. Šitą etimologiją galėtų rasi paremti la. dȩsas liêt ‘dešras kimšti (daryti)’ ir č. lívanec ‘tokie blyneliai’. Burda W. Zum deutsch-preuss. Vocabular VI 397 siūlomas ryšys tarp pr. žodžio ir le. lejito ‘žarna’, serb. dial. olito ‘dešra’ ir kt., mano nuomone, tik iš dalies įmanomas [393], jeigu laitian ištaisytume į *alitian, plg. gelatynan ir teisingą *geltaynan.

Šaltinis:

Endzelīns DI III (2), 393–394

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. líeti = serb. lȉti).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 339

Antraštė:

liẽti, líeti

Straipsnelis:

R. лить – lie. líeti, ypač – liẽti ‘lieti (metalą)’ atveju prieš mus – izoglosa, eksliuzyvinė semantine prasme, nes tiktai baltų ir slavų kalbose atitinkama ide. veiksmažodinė šaknis vartojama kaip liejimo terminas.

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 25

Antraštė:

liẽti

Straipsnelis:

žr. lìpti

Šaltinis:

Seebold 1970, 326–327

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

Toch. A lyi ‘drėgnas’. Šis būdvardis, kilęs iš ide. *lei̯o- arba *li̯o-, yra giminiškas su s. sl. lьjǫ, lějǫ, lie. líeju, la. leju ‘pilti’ etc.: žr. taip pat [272] toch. B (war) ylaiñeṣṣe ‘lietus’. Taip pat plg. mano Lexique, 1941, 56 (ir BSO(A)S, X, 1942, 935), kur aš vis dėlto buvau neteisus, pripažindamas (tiesioginį) ryšį su toch. A lew- ‘drėgnas’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 272–273

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

Toch. B ylaiñeṣṣe, būdv. ylaiñeṣṣe war (‘vanduo’) ‘lietaus vanduo’ (Lévi, MSL XVIII, 1914, 408), ‘dangaus vanduo’ (Filliozat, Fragments, 1948, 62 ir 154). Kadangi nėra jokio pagrindo abejoti nei šio žodžio skaitymu, nei jo aiškinimu – vertimu, tai aš manau, reikia palaikyti B ylaiñeṣṣe aiškinimą, išdėstytą mano Lexique, 1941, 170: reikia skaidyti į intensyvinį priešdėlį -y- ir *laiñe ‘lietus’, kuris gretintinas su s. sl. lьjǫ, lějǫ, lie. líeju, la. leju, lie. lýti, la. lît ‘lyti’, lie. lytùs, la. liêtus ‘lietus’ ir t. t. bei taip pat su toch. A lyi ‘drėgnas’. Toch. B *laiñe < ide. *lō̆i-n-ē-. Toch. k. požiūriu čia yra ta pati morfologinė struktūra kaip ir B meñe ‘mėnulis, mėnuo’, B kärweñe ‘akmuo ir t. t.’, B kektseñe ‘kūnas’. Kadangi ‘dangaus vanduo’ aišku reiškia ‘lietaus vanduo’, tai negalima kartu su Fillozat (plg. aukščiau) rekonstruoti B daiktavardį *ylai ‘dangus’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 598

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

[Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių etimologiniai tyrinėjimai pateikia, be jau žinomų anksčiau, visą eilę naujų toch.-bl. paralelių:] toch. A lyäm ‘ežeras’ : lie. líeti, la. liet (žr. J. van Windekens. Recherches sur l’étymologie des deux dialectes tokhariens. – BSOAS 10, 1942, 932–940).

Šaltinis:

Топоров 1963c, 242

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

Yra tokių [Smoczyńskio Elb. žod.] skaitymų, kurie atrodo pernelyg pritempti prie lietuvių (ir latvių), rečiau – germanų ar slavų (įtariamo skolinimosi atvejų). aglo E 47 ‘lietus’ taisoma į lago, o šis interpretuojamas kaip /laja/ ir siejamas su lie. lejù, líeti = la. leju, liêt.

Šaltinis:

Stundžia 1989, 202

Antraštė:

liẽti

Reikšmė:

(metalą)

Straipsnelis:

s. r. лити – lie. liẽti […] (plačiau žr. žodį geležìs).

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

Pr. laitian E 381 ‘dešra’ – be patikimos etimologijos. Pyrsonas (Pierson AM VIII 363) mãno, jog esąs ryšys su – lieiton, lie. líeti, plg. la. dȩsas liêt ‘dešras kimšti, daryti’ bei č. lívanec ‘tokie blyneliai’ [ir kt. etimologijos].

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 249

Antraštė:

liẽti

Straipsnelis:

Pr. isliuns ‘išliejęs’ (nom. sg. m. part. praet. act.) tiksliai atitinka lie. iš-liẽti, iš-lýti, la. iz-liêt, iz-lît; s. sl. ИЗЛИТИ, bulg. излѝвам, s.-kr. ѝзлити, slov. izlíti; r. изли́ть.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 80

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

žr. linaĩ

Šaltinis:

Steinhauser 1976, 31–36

Antraštė:

lieti

Straipsnelis:

Lie. lieti, la. liet, s. sl. lĭjati, -livati, s.-kr. liti ir t. t. bendras sl., giminiški go. leiþu (acc.) ‘vynas’, s. isl. līð ‘stiprus gėrimas’, kimr. lliant ‘srovė, šaltinis’, s. air. lia ‘totvynis’, alb. lum ‘upė’. Žr. pilti.

Šaltinis:

Buck 1949, 577

Antraštė:

liẽti

Straipsnelis:

Pagrindinis branduolys, kurio bazėje formuojasi daugelis amatininkų terminų, yra veiksmažodžiai, reiškiantys įv. darbo procesus: r. лить (metalą) = lie. liẽti […] [22]. Prie tų veiksmažodžių yra vediniai, taip pat rodantys baltų-slavų darinius: r. литой, s. r. литьный = lie. liẽtas, lietìnis.

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 22–23

Antraštė:

li̇́eti

Straipsnelis:

Pr. pralieiton (neveik. rūš. būt. l. dalyv.) 49, 13 ʻpralietas, vergossenʼ [ir kt.] : palletan, islīuns, lie. (pra)li̇́eti, lytùs, la. liêt, lît, r. лить ir kt., žr. Walde, Vergl. Wrtb. II 392.

Šaltinis:

Endzelīns DIIV (2), 289

Antraštė:

lieti

Straipsnelis:

Vietovardžiai Leità ʻGraumenos intakasʼ, Leĩtė ʻRusnės intakasʼ yra kilę iš sudaiktavardėjusio dalyvio lieta (*leita), sudaryto iš veiksm. lieti.

Šaltinis:

Kuzavinis 1967a, 136

Antraštė:

li̇́eti

Straipsnelis:

*leh₁i̯- ʽlietiʼ (Pokorny IEW 664). Naz. praes. *li-né-h₁-ti lytyje s. air. do-lin ʽtekaʼ, čia priklauso šaknies aor. *leh₁i̯t > *leh₁-t, 3 pl. *lh₁i-ént kaip pagrindas lyčių lie. lė́ju, li̇́eti, s. sl. lějǫ, liti; mediumu *lh₁i-ó(t) remiasi tikriausiai variantas s. sl. lijati, netiesiogiai greičiausiai ir lie. lýti.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 54

Antraštė:

liẽti; líeti

Straipsnelis:

žr. lyti

Šaltinis:

Urbutis 1966a, 92

Antraštė:

liẽti

Straipsnelis:

Lie. liẽti, s. r. лити, la. liêt ‘lieti (metalą)’. [1. žr. V. Urbutis, Lie. lytìs, – Baltistica, III (1), 1966, 91–93].

Šaltinis:

Откупщиков 1971, 119

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

žr. liūtis

Šaltinis:

Karaliūnas 1991 (1992), 35-42

Antraštė:

líeti

Straipsnelis:

Senieji raštai rodo, kad veiksmažodis líeti turėjo infinityvo, prezenso ir preterito kamienus su skirtingu vokalizmu, taigi buvo: líeti, lẽja, lė́jo. Tokias formas iki šių dienų išlaikė dalis rytų aukštaičių ir žemaičių. Kitos tarmės iš infinityvo dvibalsį ie įsivedė prezensui ir preteritui žymėti. Kai kuriose tarmėse balsis ė iš preterito buvo įvestas ir infinityvui, atsirado formos lė́ti, lẽja, lė́jo.

Šaltinis:

Zinkevičius 2009a, 58

Antraštė:

liẽti

Straipsnelis:

Indoeuropiečių kalbos neturi bendro metalo pavadinimo. Čia reikšminga baltų-slavų-germanų geležies, alavo ir švino izoglosa. Ją patvirtina ir kitos izoglosos, susijusios su primityviąja metalurgija ir kalvyste: ru. лить metalą – lie. liẽti, s. sl. ǫglь – lie. anglìs, s. sl. КЫИ – lie. kū́jis ‘молот’ ir kt.

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 118

Antraštė:

líeti

Reikšmė:

gießen

Straipsnelis:

Go. leiþu ‘Obstwein’, s. isl. líð ‘Bier’, s. ang. līð ‘berauschendes Getränk’, s. saksų līđ ‘Wein’, s. v. a. līd ‘Obstwein’ (< germ. *lī-þu-) veikiausiai kyla iš ide. *léiH-tu- ‘Gießen’ (šaknis *léiH- ‘gießen’, plg. lie. trm. líeti).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 525