Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
lėkti
.
Rezultatai
Antraštė:
lėkti
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘lėkti, skrieti’, paprastai giminiški kitiems įv. žodžiams, reiškiantiems greitą judėjimą, tačiau išsiskiria viena grupė žodžių, kur reikšmė ‘skrieti, lėkti’ yra dominuojanti, ši grupė greičiausiai ir atspindės ide. prokalbės šios reikšmės šaknį (čia priklauso gr., s. i., s. kimrų. kalbų žodžiai ‘skrieti, lėkti’, jie < ide.
*pet-
). Lie.
lėkti
(= la.
lekt
‘šokčioti’), s. sl.
po-letěti
, iter.
lětati
, s.-kr.
letjeti
, ir t. t. bendras sl. (
let-
<
*lek-t-
, kaip ir
pletą
‘padėklas, lėkštė’, giminiškas lo.
plectere
) giminiški gr.
λακτίζω
‘spirti’, s. isl.
leggr
‘koja’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 682–683
Antraštė:
lėkti
Straipsnelis:
Prasl.
letěti
, s. sl.
ЛЕТѢТИ
, bulg.
летя
, slov.
leteti
, s. r.
летѣти
, r.
лететь
, č.
letěti
, le.
lecieć
bendra reikšmė ‘judėti oru, skristi’. Prasl.
letěti
gretinamas su lie.
lė̃kti
‘skristi, bėgti’, la.
lèkt
‘skraidyti, šokinėti’ spėjant pirminį buvus prasl.
*lektěti
su vėlesniu
*kt
supaprastėjimu į
t
(plg. prasl.
pletǫ
ir lo.
plectō
‘pinu’). Yra ir kitokių etimologinių aiškinimų, tik mažai pagrįstų [66]. Daugmaž paprastesnis aiškinimas pripažįstant genetinį tapatumą lie.
lekiù
– prasl.
letjǫ
(<
*lekjǫ
), praradusį formalų aiškumą dėl
k\'
ir
t\'
sumišimo į
t\'
.
Šaltinis:
Мартынов 1968
, 66–67
Antraštė:
lė̃kti
Straipsnelis:
Daugelyje slavų kalbų kregždės r.
ласточка
‘Hirundos rustica’ pavadinimai artimi bendraslavų
*lasta
,
*alstavica
,
*lastovica
. Pastarieji gretinami su lie.
lė̃kti
,
lakstýti
, la.
lèkt
,
lakstît
.
Šaltinis:
Клепикова 1961
, 172
Antraštė:
lė̃kti
Straipsnelis:
Gr.
ληκάω
[…]. Intensyvinė ir iteratyvinė daryba kaip
πηδάω
(Schwyzer, Gr. Gr. I, 719). Iš pat pradžių reiškė ‘šokti’, plg. la.
lȩ̃kâju
,
lẽkât
‘skristi, šokti, šokinėti’. Šakninis veiksmažodis yra reprezentuojamos lie.
lekiù
,
lė̃kti
, la.
lèkt
. Žr. Pokorny 673, kuris kaip gr. žodį prideda
λικερτίζω· σκιρτᾶν
(Hes.) (?).
Šaltinis:
Chantraine DEG
III, 636
Antraštė:
lė̃kti
Straipsnelis:
Toch. B
*tanaulyäk
‘musė (?)’ su acc. pl.
tanaulykaṃ
. Aišku, kad turime dūrinį: reikia jį skaidyti į
*tanau
ir
*lyäk
. Pastarasis, žinoma, atliepia B
lyak
= A
lyäk
‘vagis’ giminiškas su lie.
lekiù
ir t. t. Jei
*tanau
yra pirmasis žodis žodžio gale su
-au
, kaip ir B
erkau
‘kapinės’, B
çanmau
‘ryšys, grandinės’ ir t. t., tai skatina galvoti apie ide.
*(s)ten-
‘šnarėti’ su s. i.
tányati
‘šniokšti, ošti, šnarėti’,
stánati
‘griausti, dundėti, bliauti’, gr.
στένω
‘vaitoti’ ir t. t.;
*tanau
<
*tä́nau
su
*tän-
< ide.
*(s)tₑn-
. Vadinasi, turėjo kilti iš reikšmės ‘±musė+kamanė’.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 492
Antraštė:
lė̃kti
Reikšmė:
skristi, bėgti
Straipsnelis:
Toch. A
lkwär
, B
lyakur
‘kartas’ su B pl.
lykwarwa
ir
lkwarwa
. Toch. B
lyak(ur)
panašumas su toch. A
lyäk
, B
lyak
‘vagis’ nėra visiškai atsitiktinis: B
lyak(ur)
taip pat reikia kildinti iš ide.
*leq-
‘šokti, skristi’, kurį turime lie.
lekiù
‘skristi, bėgti’, la.
lezu
‘skristi, šokti’, gr.
ληκάω
‘βινεῖν, futuere’ ir galbūt taip pat ir toch. B
*tanaulyäk
‘musė?’. Reikšmė ‘kartas’ yra kilusi iš reikšmės ‘skridimas [264], šuolis’ (plg. pranc.
d\'un bond
‘šiuo kartu’,
du premier bond
‘tuojau pat’). Toch. B
lyäk
< ide.
*lequ-
: plg. B
lykuññe
‘skridimas’. Aišku, aš manau, kad
*-u-
taip gali būti ir B žodyje
lyakur
, kuriame galbūt dėl veiksmažodinių daiktavardžių, padarytų iš part. praet. med. su priesaga
-r
, įtakos prie kamieno
*lykau
buvo pridėtas
-r
. B formoje
lykwarwa
(>
lkwarwa
konsonantinis supaprastinimas) <
*lykwärwa
B
wä
yra vietoj
u
. Kadangi
u
perėjimas į
wä
nežinomas, tai A
lkwär
reikia nagrinėti kaip skolinį iš B
*lkwär
(išvestą iš
*lkwärwa
), kuris į A dialektą atėjo prieš B
ä́
>
a
raidą.
Šaltinis:
Windekens 1976
, 264–265
Antraštė:
lė̃kti
Straipsnelis:
lek-
²,
lək-
ir
lēk-
,
lək-
ʽlenkti, Gliedmaßenʼ. Gr. ληκᾶν, lie.
lė̃kti
. Nulinio l. λάξ, λακτίζω; lo.
lacertus
. Yra formų su
-e-
(lie.
lekiù
) ir lie.
lė̃kti
cirkumfleksas rodo, kad ta šaknis neturėjo laringalo. Gr. λακ- galėtų būti *
lk-
. Bet nėra tikra, ar visos tos lytys susijusios.
Šaltinis:
Beekes 1988
, 37
Antraštė:
lė́kti
Straipsnelis:
žr.
lakus
Šaltinis:
Vanags 1994
, 35
Antraštė:
lė̃kti
Straipsnelis:
žr.
lakti
Šaltinis:
Blažek, Čeladín, Běťákova 2004
, 115–116
Antraštė:
lė̃kti
Straipsnelis:
Vaillanto (1966, 400) rekonstruoja s. sl.
letěti
,
leti
‘skristi’ < *
lek-te
(: lie.
lė̃kti
,
lẽkia
.
Šaltinis:
Jakulis 2006
, 60
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas