Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
lenkti
Straipsnelis:
Lie. lenkti, la. liekt, s. sl. sŭ-lęšti, -leką giminiški lie. linkti, la. likt, liks ‘kreivas, lenktas’, s. sl. ląkŭ ‘lankas’, s. isl. lengja, s. ang. -lōh ‘kilpa, diržas’, visi < ide. *lenk-. Kitose kalbose šios reikšmės veiksmažodžiai paprastai etimologiškai siejami su būdvardžiais ‘lenktas’, ‘kreivas’ ar daiktavardžiais ‘kablys’, ‘lankas’, ‘išlinkimas’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 543
Antraštė:
leñkti
Straipsnelis:
Pr. perlānkei (Trautmannas 1910, 279 t. tai taiso į perlānkie) 37, 12 ‘priklauso’ [ir kt.]: perlencke, lie. perleñkis ‘kam nors priklausanti, atitenkanti dalis’, leñkti ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 435.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 276
Antraštė:
leñkti
Straipsnelis:
Nenusakomąjį, nežymimąjį (unbestimmbaren) veliarinį resp. laringalą turi šie žodžiai [192], kurie, vadinasi, gali būti turėję labioveliarinį resp. h₃: agnà ‘Energie’, […] *ćálnā ‘šerkšnas’ (lie. šalnà, la. sal̂na […]), […], pr. laygnan ‘skruostas’, sl. *lǫkno ([…] s. r. lukno, plg. lie. leñkti ‘beugen’, recte *lemk-?).
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 192–193
Antraštė:
leñkti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų–slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] lenkō, lenki̯ō ‘lenkiu’: iš paveldėtos šaknies *lenk- (Pokorny 676) baltų ir slavų kalbų derivacinėje sistemoje atsirado veiksmažodis su daugeliu išplėtimų. Apskritai paėmus, tai yra bendra baltų–slavų inovacija, tačiau skirtumų pasirodo smulkmenose, kuriose akivaizdi yra dvejopa pirminės sandaros rekonstrukcija, kurią pateikia Trautmannas. Abejotina, ar baltų kalboms galima rekonstruoti tokią esam. laiko darybą, kurią rodo s. sl. sъ-lęko (plg. lie. lenkiù, la. liecu). Taigi bendra inovacija yra tiktai šaknies panaudojimas. Konkretūs baltų ir slavų kalbų vediniai tikriausiai yra jau atskirų kalbų inovacijos.
Šaltinis:
Safarewicz 1967, 251
Antraštė:
leñkti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. leñkti, la. lùocît = bažn. sl. ЛѦШТИ, serbų lúčiti.
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 339
Antraštė:
lenkti
Straipsnelis:
žr. įlanka
Šaltinis:
Buck 1949, 39
Antraštė:
leñkti
Straipsnelis:
žr. klenkti, klenkėti
Šaltinis:
Otrębski 1949
Antraštė:
leñkti
Reikšmė:
biegen, krümmen
Straipsnelis:
žr. lanka
Šaltinis:
Schall 1966, 22
Antraštė:
leñkti
Reikšmė:
biegen
Straipsnelis:
žr. lunkanas
Šaltinis:
Lipp 2009a, 26
Antraštė:
leñkti
Straipsnelis:
žr. samtis
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 100–104

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas