Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: linaĩ.

Antraštė:

linai̇̃

Straipsnelis:

[Pr.] lynno Gr. 31 ‘linai’ : lie. linai̇̃, la. lini, s. sl. ЛЬНЪ, s. v. a. līn, lo. līnum, gr. λίνον ir kt. žr. Walde Pokorny II, 404 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 253

Antraštė:

linai̇̃

Straipsnelis:

[Lie. dial. ū́mas, ūmà ‘drėgnas’ → ‘staigus’ siejamas su s. i. linų pavadinimu umā́. ‘Linai’ = ‘kas drėgna’]. Norint paremti siūlomąją s. i. ūmā́ ‘linai’ ir lie. ūmà ‘šlapia’ identifikaciją, pravartu prisiminti seną, nepelnytai pamirštą aiškinimą, pagal kurį ide. *lī̆no-m / *lei̯no-m ‘linai’ ← ‘kas palieta, sudrėkinta’ [9 išn.: Žr. Ficko nuomonę knygoje Walde Hofmann I, 811: „Zu *lei- ‘gießen’ vom Wässern der Leinpflänze“. Šios indoeuropietiškos etimologijos kiti jau nebemini: Berneker SEW I, 754; Фасмер ЭСРЯ II, 481; Fraenkel LEW, 373], iš kur kilo lo. līnum, gr. λίνον, go. lein, s. v. a. līn, sl. льнъ, lie. linai̇̃ (pl.), la. lini ‘linai, лëн’.

Šaltinis:

Трубачев 1980b, 119

Antraštė:

linai̇̃

Straipsnelis:

Uhlenbecko (Ch. Uhlenbeck, Etymologisches Wörterbuch der altindischen Sprache, 1898/1899, 5.30) siūlymas s. i. umā ‘linai’ sieti su s. i. ōtum ‘austi’, ōtus ‘audinio rumbas, sąsiuva’, o s. i. ōtus laikyti giminišku su s. i. váyati ‘jis audžia’ yra abejotinas. J. Loewenthalio (J. Loewenthal, Wörter und Sachen 1926, IX, 178) pateikti pavyzdžiai (go. gawidan ‘sieti, rišti’, s. sl. utrinŭ ‘drobė’, lie. vōras ‘Spinne’) niekuo nepagelbsti, nes vėlgi galvojama apie sąsają su sąvoka ‘audimas, austi’ (linai ir audimas tiesiogiai nesisieja) [32]. Paaiškinti s. i. umā padeda (iki šiol klaidingai laikytas skoliniu iš nežinomos senųjų Europos gyventojų kalbos, Fickas (Fick II, 249) teisingai mano, jog ‘linai’ gavę savo pavadinimą dėl to, jog buvę mirkomi, merkiami) ide. žodis ‘linai’ [...33]. Visiems žinoma, kad norint gauti švaraus linų pluošto linus būtina mirkyti, todėl manykime jų pavadinimą reiškiant ‘mirkomieji, vilgomieji, lietaus sulieti’. Šią sąvoką ide. kalbose galime išreikšti formanto n dalyviniu vediniu, pamatuotu s. sl. lī-ti, lie. líe-ti ‘gießen’ (šaknis *lei-, *li-), t. y. *léi-nos, -om ir *li-nós, -óm (žodis atsiranda šių dienų šiaurės rytų Vokietijoje ir sl. teritorijoje). Germ. ir bl.-sl. išsaugo indigenų žodį ‘linai’ (sl. len < *linós, lie. linai̇̃), italikai ir helenai, traukdami į pietus, gabenasi savo līnum < *leinom ir línon. Kimrų llin ‘linai’, air. lín ‘tinklas’, kaip ir alb. geg. lʼįni, < lo. līnum ‘linai, drobė, burė, tinklas’. Tačiau kimrų lliain f. ‘drobė’, air. léine, -ed ‘(lininiai) marškiniai’ (< ide. *leinjā resp. *leinjātā) yra *leinos ar *leinom ‘linai’ tęsiniai ir laikytini indigeniais keltiškais žodžiais [34 … 36]. S. i. umā ‘linai’ kilo iš senojo adj. *umós ‘vandens užlietas, užpiltas, šlapias, drėgnas’.

Šaltinis:

Steinhauser 1976, 31–36

Antraštė:

linaĩ

Straipsnelis:

žr. linmarka

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 156

Antraštė:

linaĩ

Reikšmė:

лен

Straipsnelis:

žr. linas

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 48

Antraštė:

linaĩ

Reikšmė:

лен

Straipsnelis:

Lie. pl. linaĩ ‘лен’ pateikiama greta pr. fem. sg. Lino /linā/ – pagal kilmę kuopinis. Ide. kamienas bevardės giminės, plg. gr. λίνον, lo. linum. Lietuvių kalboje pl. -ai turi ir kuopinę reikšmę, todėl daugelis jų formų buvo leksikalizuotos į kuopines reikšmes, pl. formos su -ai yra identiškos seniesiems kuopiniams negyvosios klasės daiktavardžiams su -a, teikiami Iličiaus-Svitičiaus pavyzdžiai: lie. pl. linaĩ ‘лен’ < kuopinis *linā́ iš sg. *linom n. ‘стебель льна’, plg. pr. kuopinis. fem. sg. linā.

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 36–37, 40