Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mėsa, skrebenti, grandinis, graudoti, lelioti, stilbos, keistas, dragoti, trumpas, juokas, snusti, spirti, buolis, kaulys, duonis, sandas, nytis, ginti, justi, rudas.

Antraštė:

mėsà

Straipsnelis:

žr. mazgoti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 140

Antraštė:

mėsà

Straipsnelis:

žr. meisa

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 228

Antraštė:

mėsà

Straipsnelis:

[Bendraide. žodis – arm.] mis, msoy ‘mėsa’. [Lit.:] Hübschmann AG, I, 474; Walde Pokorny II, 262; Walde Hofmann II, 65; Feist³, 361; Adjarian, IV, 1045 t. t. Čia reikėtų turėti galvoje veikiausiai dvi ide. pamatines formas: *mēms- ir *mēs-. Viena žodžių grupė (su nosiniu balsiu) yra: s. i. māṁsa ‘mėsa’, pr. mensā, go. mimz, sl. męso. Be nosinio balsio yra s. i. mās-, lie. mėsà (kurio buvimas veldiniu arba slavizmu yra labai abejotinas, plg. Walde Hofmann su liter.), s. air. mir ‘kąsnis’ ir veikiausiai gr. μηρός ‘šlaunis, kulšis’. Tik iš ide. [52] *mēnsa- […] kildintinas alb. mish ‘mėsa’ ir toch. B misa (pl.) […]. Arm. forma greičiausiai vestina iš *mēnso- (plg. […] arm. amis [‘mėnuo’] < [ide.] *amēns-). Taigi teigiame esant s. i.-arm.-germ.-bl.-sl.-alb.-toch. izoglosą, svarbiausi čia turbūt yra arm.-alb.-toch. [ryšiai].

Šaltinis:

Solta 1960, 51 t.

Antraštė:

mėsà

Straipsnelis:

Lie. mėsà, la. mìesa, pr. mensā, lie. dial. meisa, mẽsà, mãsà. (Lie. mėsà greičiausiai yra skolinys iš baltarusių kalbos). Etimologiškai giminingi: s. sl. męso, r. mjaso, s. i. mās-, māṁsá-, toch. A misa, arm. mis, alb. miš, go. mimz ‘flesh’. Lo. membrum ‘dalis, narys’, gr. mērós ‘mėsiška kojos dalis, šlaunis, kulšis’, air. mír ‘dalis mėsos’. Ide. *mēms-, *mēmso- ‘mėsa’.

Šaltinis:

Steinbergs 1996–1997, 24

Antraštė:

mėsà

Straipsnelis:

Šiaurės žemaičių tarmės rankraštiniame paminkle „Purpura iszganima mukos Jezusa“ žodžių kamieno balsis, kilęs iš *ę̄/*en, rašomas tik grafema <ę>. Išsiskiria tik mėsos pavadinimas, rašomas su nenosine <e>: mesa, mėsos ir t. t.. Jo vns. vard. galėjęs būti arba mĩesa, arba mẽ·sà ar mèsà). Tikėtiniausias variantas mẽ·sà. Šnektose, kurios žodžių kamiene turi <ẹ̄> < *ę̄/*en, neįmanoma rasti fonologinių mechanizmų, paaiškinančių unikalų šio žodžio garso pakitimą. Tai remia K. Būgą, teigusį, kad žemaičių mẽ·sà ‘mėsa’ esąs iš rusų (t. y. sen. baltarusių) мя́со ‘t. p.’ kildintinas slavizmas (Būga II 682, III 47; taip pat Z. Zinkevičius LD 79 (27 išn.)). Akivaizdu, kad V. Vitkausko Blt XIV (1), 1987, 61–65 kelta hipotezė, kad mẽ·sa ir jo atmainos – savas veldinys, išriedėjęs iš bl. *mensā́, nepagrįsta. Žemaičių *męsà – ydingai rekonstruota ir neturi nieko bendro su pr. menso (≈ sl. *męso; plg. le. mięso = č. maso = s.-kr. mȇso = r. мя́со = ukr. м ̕я́со < *męso). Panašus ir V. Mažiulio PKEŽ III 131 siūlymas lie. *męsa laikyti archetipu (jeigu tai ne spekuliacija), atkurtinu tik iš žemaičių *męsà. V. Vitkausko siūlymas poslinkį *mẹ̃·sà → mẽ·sà sieti su „poliarizacija“ mẹ̀sà ~ misà ir rekonstruoti hipotetines formas *mẹ̃·ⁿsa/*mẹ̃isa ‘mėsa’ taip pat nepagrįstas. Pokyčio ẹ̄→ē metu tarmėje turi jau egzistuoti ilgasis balsis kaip savarankiška fonema. Su išlygomis įmanomas tik ē (← ei) atvejis. Poslinkio akstinas mẹ̀sà ~ misà turi būti plačiai vartojamas žodis. Žemaičiuose misà ‘nuopilas nuo salyklo alui, salyklo ekstraktas’ žinomas tik Karklėnuose. Šioje tarmėje tai ne visuotinai paplitęs žodis, o profesionalizmas, tad jis negali ir negalėjo daryti įtakos kasdieninės buities žodžiui. Aptariamas atvejis neatitinka ir kitų sąlygų: fonemos ẹ̄ ir ē turi turėti bendrų fakultatyvinių variantų, o *mẹ̃·sᵃ ir mẽ·sᵃ atveju tai labai skirtingi garsai. Be to, negresia homonimų konfliktas, kaip būtų galima tikėtis. Nagrinėjamo žodžio variantai su -ei- vietoj laukiamo ē (mẽisà (meĩsà)) yra hiperkorekcinės raidos, plitusios iš aukštaičių paribio, apibendrinimo rezultatas. Jie kopijuoja „prestižinę“ retrogadinę ẽ·tẹ → ẽitẹ ‘eiti’ tipo pakaitą. Variantas mẽnsà/meñsà/mensà yra atsiradęs dėl žemaičių pietuose bei pietryčiuose paplitusios sociolingvistiškai motyvuotos ilgųjų balsių nazalizacijos ( → ⁿ /_SR), kurią rėmė bei skatino ryškus nosinis balsių tembras po m ( → ⁿ /[m]_).

Šaltinis:

Girdenis 2006a, 187–203