Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nešti
Straipsnelis:
žr. nėščia
Šaltinis:
Bammesberger 1998a, 184
Antraštė:
nešti
Straipsnelis:
Gr. ἐνεγκεῖν, ἐνέγκαι ‘kur nors nešti’. Ἐνεγκεῖν funkcionuoja kaip φέρω aoristas. Vardažodinės -ηνεκής tipo formos suponuoja ἐνεκ-, kuris turėtų remtis *ə₁n-ek-, o ἐνεγκεῖν yra reduplikuotas aoristas, padarytas iš *ə₁en-k- iš kur ἐν-εγκ-: tokia pat α tembro eiga žodyje ἀλαλκεῖν greta ἀλέξω, žr. s. u. Be graikų, galima gretinti su žodžiais, kurie remiasi *əen-k-, arba reduplikuotu s. i. perfektu an-áṃśa ‘aš pasiekiau’ ir ypač *(ə)n-ek-, lie. neš-ù, s. sl. nes-ǫ ‘nešti’, s. i. náśati ‘pasiekti’, tolimesnis lo. nancior. Žr. Frisk GEW s. u. su bibliografija, Ernout-Meillet s. u. nancior, Benveniste, Origines, 1935, 152.
Šaltinis:
Chantraine DEG II, 346
Antraštė:
nešti
Straipsnelis:
Pr. nassute Thes. 110 ‘kroviniams vežioti laivas’ : lie. nèšti, la. nest, s. sl. НЕСТИ ‘nešti’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 128 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 264
Antraštė:
nešti
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Nešti. Lie. nèšti, nešù, nešiaũ, la. nest, nesu, nesu kartu su s. sl. nesti, nesǫ tęsia šaknį *nek̑- ‘pasiekti, gauti’ ≥ b.-sl. neš- su šiai kalbų grupei būdinga semantine inovacija. Plg. giminiškus s. i. náśati ‘pasiekia’, aor. ānaṭ, lo. nanciscor, gr. ἐ-νεγκ-εῖν ‘nunešti’, aor. ᾔνεγκον.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 237
Antraštė:
nešti
Straipsnelis:
Jei gr. neutrum ἄχθος ‘nešulys; našta’, ‘bausmė, širdgėla’, kurį atitinka praes. ἄχθομαι ‘būti apkrautam, prislėgtam’ vis dar laukia patenkinamo paaiškinimo (žr. Frisk, GEW I 200–201), tai fonetinių atitikmenų susilpnėjimas etimologui duoda laisvę ypač didelėms spekuliacijoms. Visgi sutariama, kad tai *-dh- vedinys (plg. Chantraine, Formation des noms 365; Benveniste, Origines 190), ką mums visada daro galimos T–K > K–T kaitos etimologija, tačiau veliarinis indiferentiškai gali kilti iš *q, *k̑, *g(h), *g̑(h), kaip ir žodžio pradžia taip pat gerai priima *a- kaip ir *n-, *sn̥ ir t. t. Vis dėlto išeitis yra paprasta: užtenka sugretinti ἄχθος iš ὄγκος m. ‘nešulys, masė, svoris’ (tematinis vedinys iš *H₁en-k̑- / *H₁n-ek̑- ‘pasiekti, leisti, nešti’) su gr. ἐνεγκεῖν, s. sl. nesǫ, lie. nešù, naštà, het. nakki ‘sunkus’, toch. AB nak- ‘prikišti, apkrauti, reikšti pretenzijas’, A aṃcär, ançär ‘silpnas; sunkus, sveriantis’ (dėl šios grupės žr. van Windekens, Le tokharien I, 145, 311). Reikia rekonstruoti *H₁n̥-k̑-dh-es-.
Šaltinis:
Isebaert 1978, 93
Antraštė:
nešti
Straipsnelis:
[Arm.] nasanem […] ‘atvykstu, pasiekiu’, hasun ‘užaugti, prinokęs’. [Lit.:] Hübschmann AG I 464; Walde Pokorny I, 128 t.; Pokorny IEW, 316 t.; Walde Hofmann II, 141; Adjarian IV 142; VII 158. Juos atitinka s. i. aśnōti, avest. ašnaoiti ‘pasiekia kažką’, esantis greta naśati ‘pasiekia’, lo. nanciscor, nanctus ir nactus ‘pasiekti’, s. sir. ro-icc ‘pasiekia’, go. ga-nah ‘pakanka’. Toliau priklauso iš senovės „supletyvūs“ žodžiai reikšme ‘nešti’: gr. [257] ἐν-εγκ-εῖν, s. bažn. sl. nesǫ, nesti, lie. nešù, nèšti ‘tragen’, het. ninikzi ‘(pa)kelia’, toch. A eṃts, B eṅk- ‘nešti, laikyti, griebti, čiupti’.
Šaltinis:
Solta 1960, 256 t.
Antraštė:
nešti
Straipsnelis:
žr. našta
Šaltinis:
Windekens 1978a, 319–320
Antraštė:
nèšti
Straipsnelis:
Pragerm. NAH ‘(genügt)’, germ. nah ‘genügt’ (go. nah, s. ang. neah, s. v. a. nah; germ. nuh-ōn : go. ga-naúha ‘Genüge, Genügsamkeit’) turbūt siejasi su bendraide. veiksmažodžiu *(e)nek̑- (**ə₁nek̑-) ‘pasiekti, erreichen’ (gr., bl., sl. ‘nešti’). Germ. preterito-prezensui postuluojama reikšmė ‘tai atlikta, padaryta’ = ‘pakanka, užtenka’, plg. lo. nancisci, nactus sum ‘pasiekti, gauti’ (*na-n-k-j); šios lo. leksemos vokalizmas neaiškus; s. air. ro-icc ‘pasiekia, ateina, atvyksta čia’ (j – praesens, red. praet.) (*ēnk-), kimr. dianc ‘pabėgti, pasprukti, vengti’, lie. (H) [H = žodžių reikšmės gali būti laikomos susijusiomis, tačiau šis ryšys tėra hipotetinis, nes reikšmė yra tokia bendra, kad jos pamato patikimai nurodyti negalima, arba kad tarp darybos pamato ir vedinio neįmanoma atskleisti jokio akivaizdaus ar paralelėmis pagrįstų reikšmės saitų; pvz. lie. nèšti, s. sl. nesti ‘tragen’ : ide. (e)nek̑- ‘pasiekti’] nešù, nèšti ‘paėmus su savimi gabenti, tragen’, s. sl. (H) nesǫ, nesti ‘nešti’, gr. ἐνεγκεῖν ‘atgabenti, pristatyti, nunešti (supletyvinis veiksmažodžiui φέρω )’; anot Frisko (GEW 522), kilęs iš reduplikuoto *en-enk-; Ernout–Meillet, 428 tvirtinimu remiasi reduplikuota (Vokalprothese – A. G.), s. i. aśnoti ‘pasiekia, nuvyksta’ (*n̥k̑-, **ə₁n̥k̑-), toch. B eṅk- ‘stveria’, A ents- ‘t. p.’, het. ninink- ‘kelti, tykoti’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 355–356
Antraštė:
nèšti
Straipsnelis:
Toch. AB nāk- ‘peikti, priekaištauti’ su formomis: A praes. med. nākäṣtär, part. praes. act. nākṣant, praet. med. nāksāt, priv. anākätte, subst. naksenträ, inf. nāktsi ‘papeikimas, pasmerkimas’. Šis veiksmažodis kilo iš ide. *nōk̑- iš *enek̑- etc. ‘pasiekti, nešti’ su lie. nešù, s. sl. nesǫ, gr. ἐνεγκεῖν ‘nešti’, s. i. açnóti ‘pasiekti’, toch. A ents-, B eṅk- ‘griebti, imti, laikyti’: sąvoką ‘krūvis, našta’ turime žodžiuose: gr. ὀγκoς, lie. naštà, la nasta, o sąvoką ‘sunkus’ – het. nakki- ir taip pat toch. A aṃçär ‘silpnas, sunkus, sveriantis’ < *onk̑ero-. AB veiksmažodis nāk- remiasi būdvardžiu, reiškiančiu ‘silpnas, sunkus, sveriantis’; dėl reikšmės ‘peikti, priekaištauti’ < ‘sunkus, svarus’, plg. vok. beschweren ‘krauti, engti, spausti’ ir ypač sich über ... beschweren ‘skųstis kuo nors, kaltinti’. Reikia atsisakyti toch. AB nāk- lyginimo su gr. ἀγα- ‘labai’ (Čop Živ. Ant. 1953, 173 ir 191) ir taip pat lyginimo su sakų najs- ‘to make a noise (of animals)’ (Bailey, Khot. Texts VI, 1967, 127). Taip pat nėra jokio ryšio su AB näk- ‘netekti, griauti’, kaip manė Meillet JA XVII, 1911, 145. Žinoma, reikia atsisakyti ir neide. kilmės (Naert, Orbis XIV, 1965, 543).
Šaltinis:
Windekens 1976, 311
Antraštė:
nèšti
Straipsnelis:
Toch. B neske ‘± padermė, giminė’. Šis žodis kilęs iš senojo *nek-ske su *nek- < ide. *nok̑- iš *enek̑- ‘pasiekti, išgauti, nešti’: su gr. ἐνεγκεῖν ‘nešti’, lie. nešù, s. sl. nesǫ, taip pat toch. A ents-, B eṅk- ‘nešti, imti, laikyti’: turima sąvoka ‘krūvis, našta’, be abejo, yra pirminė (plg. vok. Belastung) ir gr. ὄγκoς ir taip pat lie. naštà, la. nasta, kurie kaip B neske, rodo ide. *nok̑-. Toch. B neske pradžioje sudarė λόγος tipo vedinį iš veiksmažodžio su -sk-. Dėl kitų šios rūšies pavyzdžių, plg. Van Windekens, Orbis XIX, 1970, 440 t.
Šaltinis:
Windekens 1976, 318
Antraštė:
nèšti
Straipsnelis:
Toch. A ñkät, B ñakte ‘dievas’ su formomis: A gen. sg. ñäktes, all. sg. ñäktac, nom. pl. ñäktañ, acc. pl. ñäktas; B voc. sg. ñakta, gen. sg. ñäktentse, nom. pl. ñakti, acc. pl. ñakteṃ (žr. taip pat B yñakteṃ (prep.-adv.) ‘tarp dievų’ su (intensyviniu priešdėliu y-, reiškiančiu ‘į’); adj. der. A ñäkci, B ñäkc(i)ye ‘dieviškas, dangiškas’, subst. A ñäkteññā, B ñäkteñña ‘deivė’. Iki šiol buvusių labai skirtingų šio žodžio aiškinimų apžvalgą r. Van Windekens, Orbis 1962, XI, 602: mano nuomone, nė vienas nėra įtikinantis. Iki šiol dar nebandyta šį žodį aiškinti iš ide. *enek̑- ‘pasiekti, atnešti’, kurį randame gr. ἐνεγκεῖν ‘nešti’, s. i. açnóti ‘pasiekti’ ir náçati ‘pasiekti’, lie. nešù, s. sl. nesǫ ‘nešti’ ir taip pat toch. A ents-, B eṅk- ‘griebti, imti, turėti’. Taigi jei toch. A ñkät, B ñakte kilo iš ide. formos *nek̑to-s (nom. sg.), struktūra primenančios lo. nactus, go. bi-náuhts, tačiau reiškiančios [326] ‘kuris atneša, kuris pasiekia ar priverčia pasiekti’, tai nėra ne tik fonetinių ar morfologinių sunkumų (dėl priesagos *-to- vartojimo aktyvine reikšme, plg. Chantraine, La formation des noms en grec ancien, 1933, 306 t.), bet taip pat ir semantiškai išplaukia iš sąvokos, kuri labai primena tą sąvoką, kuri turima s. i. bhága- ‘šeimininkas’, av. baγa-, s. persų baga- ‘šeimininkas, dievas’, atitinkamai ‘dalytojas’ (plg. s. i. bhága- ‘turtingumas, nauda’, av. baga- ‘dalis, likimas’, s. i. bhájati ‘dalyti, paskirstyti’). Būdvardis A ñäkci, B ñäkc(i)ye pasidaro aiškus kildinant jį iš ide. *nek̑tii̯o- (dėl darybos, plg. B nekcīye ‘vakare’ < ide. *noqtii̯o-). Daiktavardis A ñäkteññā yra, aišku, skolinys iš B ñäkteñña (dėl B ñakte : ñäkteñña ryšio, plg. B yakwe ‘arklys’ : yakweññe ‘susijęs su arkliu’). Pasiskolinta buvo prieš B -ā redukciją į -a (absoliutiniame žodžio gale). Dabar žr. Van Windekens, Orbis 1974, XXIII, 99 t. Lane, GGA 1962, CCXIV, 119 aiškinimas toch. A -ā (tokių indų žodžių kaip Bhādrā etc. įtaka) šiuo atveju mažiau patikimas.
Šaltinis:
Windekens 1976, 326–327
Antraštė:
nèšti
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘nešti’, arba priklauso vienai iš dviejų grupių, paveldėtų iš ide. k. žodžių (viena < ide. *bher-, kita < ide. enk̑- ir pan.), arba siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘lengvas’, ‘pakelti’, ‘padėti’. Lie. nešti, la. nest, s. sl. nesti, nositi ir t. t., bendras sl., s. i. aç-, naç- ‘siekti’, av. nas- ‘siekti’, nāš- ‘nešti’, lo. nanciscī ‘įsigyti’ ir t. t. < *enk̑-, *nek̑-, *n̥k̑-. Šioje paveldėtų žodžių grupėje reikšmė ‘nešti’ antrinė, o ‘įsigyti, pasiekti’ – pirminė.
Šaltinis:
Buck 1949, 707
Antraštė:
nešti
Straipsnelis:
lo. naciscor ‘pasiekti, sutikti’ : na(n)ctus yra sena šaknis, kurios nazalinis infiksas nesiekia ide. prokalbės laikų (plg. s. i. náśati, aves. nasaiti ‘jis gauna, pasiekia’, s. sl. nesǫ, lie. nešù ‘I carry’, go. bi-nauth ‘tai yra leidžiama’, gr. ἐνεγκεῖν ‘nešti’, s. air. ro-icc ‘pasiekia’ [*ēnk- > *īnk- > ĭnc > icc-], het. ninikzi ‘kelia’, toch. A ents-, B enk- ‘nešti, laikyti, (pa)čiupti’ [Lehmann, Winfred P., 1986, A Gothic etymological dictionary, Leiden, Brill, 71].
Šaltinis:
Drinka 1991, 63³¹
Antraštė:
nèšti
Straipsnelis:
žr. pėdė
Šaltinis:
Непокупный 1974
Antraštė:
nèšti
Reikšmė:
to carry
Straipsnelis:
Gr. reduplikuotas aoristas ἐνεγκεῖν nurodo į *H₁neH₁nḱe/o-, šaknį, kurią fiksuoja ir la. nest, lie. nèšti ‘to carry’.
Šaltinis:
Kortlandt 1994, 191
Antraštė:
nèšti
Reikšmė:
nest
Straipsnelis:
žr. bernas
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 19
Antraštė:
nešù
Straipsnelis:
žr. armuo
Šaltinis:
Olander 2009, 114–115
Antraštė:
nèšti
Straipsnelis:
Kai kurie grynieji tematiniai veiksmažodžiai su pilnuoju balsių kaitos laipsniu šaknyje, kuriuose būtų lauktinas šakninis kirčiavimas remiantis s. i. kalbos duomenimis, patvirtinamais ir graikų bei germanų kalbų medžiagos, baltų ir slavų kalbose yra mobiliojo kirčiavimo, pvz., lie. nèšti (priešdėlinis nèneša, partc. praes. nešą̃s [originale – nešą́s]), sl. *nesˈtēi̯ (praes. 1 sg. *ˌnesān, 3 sg. *neseˈti. Šio reiškinio priežastys neaiškios.
Šaltinis:
Olander 2009, 154

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas