Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
[Germ. kalbų priesagos -l- (paveldėtos iš ide. prokalbės) vediniai puikiai pasitarnauja tyrinėjant germanų kalbų tarpusavio giminystės laipsnį. Germ., bl., sl., it., kelt.:]. 1. go. *appl(u)s (Krymo got.) apel ‘obuolys’, s. isl. apall m., epli n., ang., ags., s. fryzų appel, s. v. a. apful, afful; gal. avollo ‘obuolys’, air. ubull (> *ablu-) ‘t. p.’, aball (< *abalo-), korn., bret. aval ‘obuolys’, s. korn. auallen ‘obelis’, s. kimr. aball(en); lie. óbalas, óbuolas m. ‘Apfel’, la. abuol(i)s, pr. woble f., s. bažn. sl. (j)ablŭko ‘obuolys’, lo. Abella (oskų miesto pavadinimas Kampanijoje).
Šaltinis:
Snyder 1989, 426
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
žr. obelis
Šaltinis:
Vendryes LEJA, a–6
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
woble E 616 ‘obuolys’ : wobalne, lie. óbuolas, bulg. ябло, s. sl. (1) АБЛЪКO, s. v. a. apful ‘obuolys’ ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 340
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
[Gretinu pamarėnų (tiksliau pagal Lorenco skirstymą – slovincų, kašubų, saborų) ir baltų leksemų šaknis, kurios yra kone identiškos:] 1. Pamar. jabło ‘Apfel’ (be to, č., slov., bulg. lytys ← prasl. trm. *ablo) ~ la. âbuols, lie. óbuolas, pr. woble ← bl.-sl. °ābōla- m. ‘obuolys’.
Šaltinis:
Hinze 1984b, 194
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
žr. obuolys
Šaltinis:
SłPr I, 147
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
žr. obuolys
Šaltinis:
Adams 1985b, 79
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
Hampo [Hamp, Eric P., 1979. The North European word for ‘apple’. ZCP 37, 158–166] siūlymas matyti balsiuose a ir o du skirtingus (iš dalies priklausančius nuo konteksto) neindoeuropietiškojo ɔ pasireiškimus (ypač 163) gali būti vertinamas tik kaip rezervas, prie kurio galima grįžti tik atsisakius bandymų paaiškinti ide. prokalbės vidaus dalykus. Hampo toli nuklystančioje analizėje pasitelktas žodis Apfel ‘obuolys’, žinoma, nėra tvirta atrama tai jo tezei. S. air. ubull kildintinas ne iš *oblu (taip – Hamp 162 p.), bet gali būti aiškinamas [232] ir *abūl*abōl; tokiu atveju kamienas sutampa su lie. óbuolas / obuolỹs kamienu. Slav. (j)ablъko, kurį Hampas, mano galva, teisingai kildina iš senesnio *abъl-ko, neįrodo jokio *ā̆bul-, kaip mano Hampas 159 p., bet, atsižvelgiant į germ. *aplu (šitaip – Hampas [...]), iš *abl-m̥ veikiau suvestinas į (t. y. kildintinas iš) *abl̥- (Baltų ir slavų *ā- rodo Winterio ilgumą prieš senuosius media non aspirata). Taigi pasirodo kamienai *abōl, *abl- / *abl̥-, panašūs į fleksijos *abōl, pl. *ab-l-ei̯, Instr. pl. *ab-l̥-bhis likutį; to tiksliau nustatyti neįmanoma dėl gradacijos stokos šakniniame segmente (akrostatinės? amfikinetinės (amphikinetisch?)). Jeigu medžio pavadinimas, s. air. aball, lie. obelìs ir t. t. (Hamp 159), galų gale yra tas pats žodis, tik gimininis, (geschlechtig), ką aš laikau galimu dalyku, tai fleksija iš seno buvo proterokinetinė: Koll. *áb-ōl, G. sg. *ab-él-s, Instr. sg. *ab-l-óh₁, Instr. pl. *ab-l̥-bhís. Hampo (p. 163 t.) tik kaip kontaminacinė forma paaiškinta kimrų afal ‘obuolys’ tuomet yra paprasčiausiai vienodinant paradigmą antevokalinėje padėtyje gauta silpnoji kamieno forma *ab-l̥-. Medžio pavadinimas (obelis) atskirose kalbose gali gauti singulatyvinį sufiksą *-en- / -n- resp. (kaip f.) *-n-ā: *ab-el-ōn resp. *ab-l̥-n-áh₂ (sl. *abolnь, kelt. *abalnā). Taigi šio žodžio morfologija menkai skiriasi nuo kitų medžių pavadinimų, plg. ypač ‘uosį’ […]. Taigi ši leksema kartu sykiu su Pokorny IEW 2, prieš ką pasisako Hamp (p. 158), pripažintina indoeuropietiška ir negali būti pasitelkta Vakarų Europos skolinimosi šaltiniui įrodyti (nicht zum Nachweis einer westeuropäischen Lehnwortquelle) [233].
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 232–233
Antraštė:
óbuolas
Reikšmė:
Apfel
Straipsnelis:
Baltų ir slavų augalų pavadinimai, paveldėti iš ide. ar bl.-sl. laikų: […] bulg. (j)ablan ‘Apfelbaum’, s.-kr. jȁblan (s.) ‘t. p.’, dabar ‘Pappel’, slovn. jáblan ‘Apfelbaum’, s. r. jabolonь ir t. t. – pr. wobalne ‘Apfelbaum’, lie. óbuolas ‘Apfel’, la. âbuôls ‘t. p.’, s. v. a. apful, s. air. aball […]
Šaltinis:
Duridanov 1973, 53
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
žr. obelė
Šaltinis:
Blažek 2001b 52–54
Antraštė:
óbuolas
Straipsnelis:
Seržantas aprašo priesagų ir galinių žodžio skiemenų priegaidžių distribuciją visuose latvių tarmių priegaidžių plotuose (A – vakarinis 2 priegaidžių plotas, B – rytinis 2 priegaidžių plotas, C – trijų priegaidžių plotas). C: Ērģeme [262], Lugaži [263], Valka [264]: -uôls: âbuõls, ȩbuôls, ȩmuôls, uôzuôls, vabuôle; Rauna [296]: uôzuõls, vîtuõls, kamuõls, pùpuôls; B: Aknīste [368], Barkava [425], Kalupe [445]: -ls³: doâbls (= āboliņš); Barkv.: veîtls, sèipls; Sinole [392], Ērgļi [324], Ogre [325]: -uôls³: âbuôls; Nereta [365], Kaldabruņa [442]: -ùols³: veítùols; A: Kūdums [284]: -uõls: âbuõls, kamuõls; Vecate [258]: âbuõls, sĩpuõls. Laužtinė priegaidė C plote tiksliai atitinka lie. óbuolas (3a, LKŽ VIII, 991), kánduolas (3a, LKŽ V, 205), ą̃žuolas [taip originale] (3a, 1, LKŽ I, 535).
Šaltinis:
Seržants 2003, 103

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas