Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: obuolys.

Antraštė:

obuolỹs

Straipsnelis:

Lie. obuolỹs, óbuolas, la. âbuolis, âbuols, le. jabłko, slov. jábolko, r. я́блоко, s.-kr. jȁbuko ‘obuolys’, s. sl. ablъko. Ide. dial. *ablu- ‘obuolys’ (germ. *aplu- > ags. æppel, kel. ablu-). Pagrindas yra pusbalsio -l- kamienas (iš dalies išlaikytas baltų kalbose) ābl : ābel : ābol : ābōl. Plg. bl. žodžius ir lotynų Abella – vietos pavadinimas Kampanijoje, pirminė reikšmė ‘*obuolių vieta’. Vienas iš žodžių, tipiškų šiaurės-vakarų indoeuropiečiams. Šachmatovas be pagrindo slavų žodžius laikė skoliniais iš keltų kalbų.

Šaltinis:

SłPr I, 147

Antraštė:

obuolỹs

Straipsnelis:

Lie. óbuolas, obuolỹs, la. âbuols, âbuolis atspindi protobaltų *ōbuol(i)a-. Hampas kildina šią lytį iš *ābul-, kuris yra metatezės rezultatas iš ankstesnio *āblu-, sutampančio su protoslavų forma. […] rekonstruoju […] : vaisius – baltų *ābōl(y)o-, slavų *āblu-, keltų *ablu-, germanų *ablu- / *ablyo-; medis: baltų *ābel-, slavų *ābol-ni-, keltų *abl̥-nā-, germanų *abol(n)-. Praide. turėjo atematinę šaknį (feminine) *abōl-, *abel-, *abl- ‘obuolys, obelis’. Rytų baltai beveik geriausiai liudija pirmykštę situaciją.

Šaltinis:

Adams 1985b, 79