Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: pats, besti, kanova, auslinda.

Rezultatai

Antraštė:: pats
Straipsnelis:: Lie. patis, pats ‘vyras, valdovas’, s. i. pàtih, r. сам, skandinavų han själv, ang. himself ‘šeimininkas, valdovas, santuokinis vyras’.
Šaltinis:: Jurginis 1957, 335

Antraštė:: pats
Straipsnelis:: [Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių etimologiniai tyrinėjimai pateikia, be jau žinomų anksčiau, visą eilę naujų toch.-bl. paralelių:] toch. A pats : lie. pats (plg. lo. com-pos; visi šie žodžiai leidžia galvoti apie formas be -i-, kitoniškas nei s. i. pati- ar gr. πόσις) [žr.: J. van Windekens. Tokharien A pats, B petso ‘épоих’. „Le Muséon“ 66, 1953, 163–166].
Šaltinis:: Топоров 1963 c, 242

Antraštė:: pàts
Straipsnelis:: Gr. πόσις, -ιος m. ‘sutuoktinis’ (ir namų šeimininkas). [...] Senas ide. žodis, kuris žymi sutuoktinį kaip ir tuo pačiu namų šeimininką: s. i. páti-, av. paiti- ‘šeimininkas, sutuoktinis’ baltų kalbose lie. pàts (iš senesnio pati̇̀s), la. pats ‘sutuoktinis’, toch. A pats, B petso ‘sutuoktinis’, lo. potis ‘galingas, kuris gali’, ide. *potis; žodis figūruoja senuosiuose dūriniuose: s. i. dampati-, av. dəngpaitiš, gr. δεσπότης (žr. šį žodį) arba su šaknimi, kurią randame gr. žodyje οἶκος , s. i. viś-páti ‘namų šeimininkas’, lie. vieš-pats; lo. hospes ‘svečias’, germ. k. go. bruþ-faþs ‘sužadėtinis’, tačiau slavų kalbose, pvz., r. gos-podĭ ‘viešpats, Dievas’ – dantinis skardusis sudaro sunkumų, plg. Szemerényi 373, 383. Šios formos iškelia problemų. Gali kilti klausimas, ar greta *poti egzistavo konsonantinė šaknis *pot-. Iš pradžių šis požiūris buvo palaikomas Meillet, MSL 10, 1898, 138 ir toliau, Ernout-Meillet s. u. potis, vėliau kitų mokslininkų, būtent Benveniste, Word 1954, 256 = Problèmes 301–307. Atvirkščiai Szemerényi, Synkope 337–383, stengėsi visas formas susieti su *poti-. Etimologines hipotezes žr. Szemerényi, o. c. 388 ir toliau. Jei Szemerényi atsisako atstatyti senąjį *pot-, ketindamas svariais argumentais nuginčyti analizę, kurią nuo Pederseno *poti išvedama iš dalelytės *pet- ‘tapatus, pats’, tai *poti reiškia asmenį konkrečiai, ipse. Ypač aiškiai ši analizė buvo pateikta Benvenisto, l. c.; kuris pabrėžia *pot- daiktavardėjimą į *poti, norint nusakyti šeimininką ir dalelytės *pat, *pet vartojimą su įvardžiu, norint nusakyti tapatybę (ipséité). Szemérenyi atmeta visus gretinimus su lie. pàts, pàt, het. pat ‘net’ (kuri atliepia s. persų patiy ‘be to’ = prielinksnis av. paiti. Taip pat žr. πότνια.
Šaltinis:: Chantraine DEG 3, 931

Antraštė:: pàts
Straipsnelis:: Iš *potis lie. pats būdvardis ir pats daiktavardis (dūrinyje vë̃š-pats [!]). Paraleliai iranėnų kalboje susidarė sudurtinis būdvardis xvaē-paiθya ‘jis pats’, vartojamas neatsižvelgiant į asmenį, kurio xvaē- < ide. *swe, *se, o -paiθya < *poti-. Pirminė *potis reikšmė labai apibrėžta ir pastovi – ‘šeimininkas’, iš kurios atsirado ‘vyras’ (šeimoje) arba socialinio vieneto – namų, genties, klano – vadas. Reikšme ‘jis pats’ taip pat gerai paliudyta.
Šaltinis:: Benveniste 1969, I 89

Antraštė:: pats
Reikšmė:: ‘vyras, žmona’
Straipsnelis:: Lie. pats, pati, gr. (poet.) πόσις ‘vyras’, πότνια ‘ponia’, s. i. pati-, av. paiti- ‘ponas, vyras’, s. i. patnī- ‘ponia; žmona’, toch. A pats ‘vyras’: lo. potis ‘galintis, sugebantis’, go. bruþ-faþs ‘jaunikis, jaunasis’. Reikšmė vystėsi ‘ponas, ponia’ → ‘vyras, žmona’.
Šaltinis:: Buck 1949, 96

Antraštė:: pàts
Straipsnelis:: Jotvingių patʃ, pati, plg. lie. pàts, patì, la. pats, paša.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 77

Antraštė:: pats
Straipsnelis:: žr. vilkė
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 324–325

Antraštė:: pats
Straipsnelis:: žr. pati
Šaltinis:: Kortlandt 1997, 162

Antraštė:: pats
Straipsnelis:: žr. patis
Šaltinis:: Stüber 2004, 6–7

Antraštė:: pàts
Straipsnelis:: [Aptariamos baltų įvardžių pirminės reikšmės ir jų gramatinis statusas.] Lie. pàts, patì, la. pats, pati, turintis tris dktv. reikšmes ‘šeimininkas’, ‘ponas’, ‘vyras žmonai’ resp. ‘šeimininkė’, ‘ponia’, ‘žmona vyrui’, kilo iš bl. *pat(is) ‘šeimininkas, ponas, vyras žmonai’, *pat(n)ī ‘šeimininkė, ponia, žmona vyrui’. Bl. dktv. *pat(is) < ide. dktv. *pot(i)- ‘šeimininkas, valdovas’ (o ne iš tokios pat formos įvardžio). Iš ide. prokalbės paveldėtas daiktavardis buvo šakninio priebalsinio linksniavimo *pat (< ide. *pot-) ir i̯ā kamieno *patnī́ (< ide. *potnī), o bl. prokalbėje *pat dėl fonologinių priežasčių perėjo į i kamieną, virto *patis ir išlaikė kai kurias C kamieno formas (*patnī dėl *patis modelio įtakos neteko *n ir virto *patī). Bl. dktv. *pat(is), *patnī nėra kilę iš įvardžių, nes: a) bl. įvardžių sistemoms nebūdingi i resp. C kamieno įvardžiai; b) pr. kalba niekada neturėjo *pat- šaknies įvardžių. Rytų bl. kalbose ‘selbst’ reikšmės įvardžiai yra kilę iš dktv. *pat(is), *patnī vykstant pronominalizacijai: įvardėdamas *pat(is) įgijo įvardžiams būdingų galūnių.
Šaltinis:: Rosinas 2000b, 129-139

Antraštė:: pàts
Straipsnelis:: [aptariami praslavų daiktavardžiai su s. *-ĭ-kamienu kitų ide. kalbų kontekste.] [32 išnaša] Prasl. gospodь < *gostь-podь < ide. *ghosti-pot-s, kurio antrasis narys yra ide. *pot(i)s ‘ponas, valdovas’, gretintinas su s. i. páti, lie. pàts, la. potis, iš pradžių reiškė ‘svečio ponas’; taip pat dar plg. darybinę paralelę lie. viẽšpat(i)s, s. i. jā́s-pati- ‘namų ponas’.
Šaltinis:: Ostrowski 2000c, 99

Antraštė:: pàts
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito i kamieno baritonai.] S. i. páti- < *poti-. Toks pat kirčiavimas paliudytas ir lietuvių kalboje, plg. lie. pàts (Daukšos pátis, Illič-Svityč), o gr. πόσις ir go. ˚faþs [akcentologijos požiūriu] yra nevienareikšmiški. Net jei páti- ir padarytas iš dalelytės *pot-, tai indoeuropiečių prokalbės laikų denominatyvas.
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 30