Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
perti
,
žvalus
.
Rezultatai
Antraštė:
per̃ti
Straipsnelis:
[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu
p̣
žodžio pradžioje:] 10.18. ide. *
per-
‘mušti, pjauti’ (arm.
hari
‘aš smogiau’, alb.
pres
‘nukrentu, pjaunu’, lie.
per̃ti
Pok. 818–819) ~ kartv. *
p̣ir-
‘tinti dalgį’ (gruzinų
pir-
, megrel.
pir-
) ~ semitų-chamitų *
pr-
‘nupjauti, sudaužyti’ (akadų
parū-
‘nupjauti, kirpti’,
parāru
‘sudaužyti’).
Šaltinis:
Иллич-Свитыч 1966 (1968)
, 341
Antraštė:
per̃ti
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susiformavimą. Žodžio pradžioje ide. priebalsiai prieš balsius armėnų kalboje pakito: ide. *
p
> arm.
h(y)
: *
pr̥g-
>
hark-an-em
‘mušti’ (aor.
hari
; plg. lie.
periù
,
per̃ti
‘mušti šluota maudantis, garinantis’, r.
прать
,
переть
).
Šaltinis:
Джаукян 1982
, 47
Antraštė:
per̃ti
Straipsnelis:
[Surinkti duomenys liudija, kad tenues ir mediae kaita vykusi tuo laiku, kada skardūs priebalsiai buvę dar aspiruoti:] lie.
per̃ti
,
per̃ia
,
pė̃rė
‘(mit Badequast) schlagen’, s. sl.
pьrati
,
perą
‘lavare’, r.
pratь
,
peru
‘mit dem Waschbläuel schlagen’: lo.
feriō
,
-īre
‘stossen, hanen, schlagen’ < *
bher-
.
Šaltinis:
Otrębski 1963a
, 19
Antraštė:
per̃ti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas, reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. V. žodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.]
peri̯̯ō
,
perō
'mušu, peru': veiksmažodinę šaknį reikšme 'mušu' liudija arm.
harkanem
'mušu' (Lidén, Arm. St. 86 ir toliau). Baltiška daryba (lie.
periù
,
pėriaũ
,
per̃ti
, la.
peŕu
,
pèrt
) neatitinka slaviškosios nei praes. kamienu (s. sl.
perǫ
), nei inf. (s. sl.
pьrati
. Todėl nėra pakankamai duomenų, kad sulyginę baltų-slavų formas galėtume nustatyti bendrą inovaciją.
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 252
Antraštė:
per̃ti
Straipsnelis:
[Arm.]
harkanem
, aor.
hari
‘mušti’;
harac
‘žaizda’. [Lit.:] Hübschmann AG I 464; Lidén ASt 86 tt.; Walde-Pokorny II 42; Walde-Hofm. II 288; Pokorny 818 t; Adjarian IV 163. Gretintini s. i.
prt-
,
pr̥tani-
‘kova’, alb.
pres
‘nukertu’, lie.
periù
,
periaũ
,
per̃ti
, ‘baden, eig. mit dem Bodequast schlagen’, s. sl
perǫ
,
pьrati
‘mušti, prausti’, s. air.
orgaim
‘mušu, žudau’ [...].[...] Arm. aoristo kamieną atitinka bl.-sl. kalbų žodžiai [...].
Šaltinis:
Solta 1960
, 257
Antraštė:
per̃ti
Straipsnelis:
[Arm.]
harkanem
, aor.
hari
‘mušti’;
harac
‘žaizda’. [Lit.:] Hübschmann AG I 464; Lidén ASt 86 tt.; Walde-Pokorny II 42; Walde-Hofm. II 288; Pokorny 818 t; Adjarian IV 163. Gretintini s. i.
prt-
,
pr̥tani-
‘kova’, alb.
pres
‘nukertu’, lie.
periù
,
periaũ
,
per̃ti
, ‘baden, eig. mit dem Bodequast schlagen’, s. sl
per̨
,
pьrati
‘mušti, prausti’, s. air.
orgaim
‘mušu, žudau’ [...].[...] Arm. aoristo kamieną atitinka bl.-sl. kalbų žodžiai [...].
Šaltinis:
Solta 1960
, 257
Antraštė:
per̃ti
Straipsnelis:
Arm. aor. 3 sg.
ehar
tikrumą mažina jo morfol. giminystės su praes.
harkanem
‘mušti’ (‘strike’) neaiškumas. [...] Įtariu, kad kaitybinis santykis arm.
har-
:
har-k-(ane)
maskuoja senesnį derivacinį *
pr̥-g-
[plg. Solta. G. R., 1960, Die Stellung des Armenischen im Kreise der idg. Sprachen, Wien, p. 257–8, ‘
g
-Erweiterung’]. Jei giminiškas su lie.
per̃ti
‘mit dem Badequast schlagen’, [Hübschmann, H., 1897, Armenische Grammatik, Leipzig, p. 464, Solta 1960, p. 257), s. sl.
perǫ
, tuomet
ehar
lengvai matomas kaip *
eher
...
Šaltinis:
Barton 1989
, 152
Antraštė:
per̃-ti
Reikšmė:
mit dem Badequast schlagen
Straipsnelis:
žr.
pirtis
Šaltinis:
Schall 1966
, 25–26
Antraštė:
pér̃ti
Straipsnelis:
Pokorny’as (IEW) indų-iranėnų *
pr̥t-
(plg. s. i.
pŕ̥t-
‘mūšis (battle)’, jaun. Av.
pərət-
‘id.’) susiejo su veiksmažodine šaknimi *
per-
, lygindamas su lie.
per̃ti
/
pérti
‘beat, thrash’, s. sl.
pĭrati
‘thrash’, arm.
ehar
‘struck’.
Šaltinis:
Vijūnas 2009
, 122
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas