Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pirtis, kurnas, skėtroti, būdvardis, arūnas, dvėti, desperacija, ulbuoti, skujys, vėsulas, burbalioti, sunki, kukė, palėgti, dyrūnas, lėkštas, sotus, kaukoras, maseklis, kamaruoti, taboka, basia-basia, aitrinti, remdyti, patekylai, plyta, šypsotis, klekėti, treitas, garmulyti, akis, gainioti, knaistės, ratavežys, tabaluoti, plasnas, bulverkas, gilbti, -sta, dukšterti, dubti.

Antraštė:

pirtìs

Reikšmė:

Badestube, Dampf-, Schwitzbad; Flachsbrechstube

Straipsnelis:

Tam tikri vietovardžiai sietini su lie. pirtìs a) ‘Badestube, Dampf-, Schwitzbad’ resp. b) ‘Flachsbrechstube’, per̃-ti ‘mit dem Badequast schlagen’. Taip pat plg. la. pirts ‘t. p.’. Šis senas kultūrinis žodis paskolintas ir suomių kalbai: tačiau suo. pirtti reiškia (dabar) ‘Rauchstube’ = ‘Wohnstube mit Steinofen, ohne Kamin’. Taip pat ir Šiaurės Rusijoje s. r. pьrtь buvo vartojamas reikšme ‘karelisches Bauernhaus’; taip pat ir šiandien tebevartojamas š. r. dial. pert’. Dėl paties reiškinio plg. Pr. Skardžius (ŽD 579–81); Latvijoje – A. Bielenstein (BH 110 ff.). Šiaurės vakarų slavų pirtis aprašo arabas Masûdî (plg. MJB 45 S. 1 ff.); baltiškas žodis pirtis išlikęs kaip šiaurės vakarų slavų *pert’, šiandien -pert, vietovardžiuose.

Šaltinis:

Schall 1966, 25–26