Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
žr. griovinis
Šaltinis:
Топоров ПЯ E–H, 294
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
[Viena iš bl.-sl. kūno dalių pavadinimų paralelių] - pr. pirsten ‘pirštas’ [...], lie. pir̃štas, la. pirksts, s. sl. prьstъ ir kt. ‘t. p.’.
Šaltinis:
Euler 1983, 40
Antraštė:
pirštas
Straipsnelis:
Ide. k. nėra vienos grupės žodžių, kur būtų išlaikytas ide. prokalbės ‘piršto’ pavadinimas. Atskiros kalbų šeimos dažnai turi skirtingus žodžius, šiai sąvokai pavadinti, pvz.: germ., bl.-sl. Daugelis žodžių ir etimol., ir semant. ryšiai nėra aiškūs. Dažniausiai jie siejami su sąv. ‘išsikišti’, ‘rodyti’, ‘penki?’ (ant vienos rankos penki pirštai), ‘galiukas’ ir t.t. Lie. pirštas, la. pirksts, s. sl. prŭstŭ, prĭstŭ ir t.t. visi sl., galbūt gimin. v. v. ž. vorst, s. v. a. first ‘stogo kraigas, smaigalys’, s. i. pṛṣṭha- ‘išsikišusi ketera, viršūnė’, av. paršta- ‘viršūnė, ketera’. Tai greičiausia sudurt. ž.: *pr-, per- ‘per, pirmyn, tolyn’ ir formų < *stā- ‘stovėti’.
Šaltinis:
Buck 1949, 240
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms :] lie. pir̃štas : serb. pȑst.
Šaltinis:
Endzelīns II, 341
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
pīrsten E. 115 ‘pirštas’ : lie. pir̃štas, la. pìr(k)sts, s. r.ПЬРСТЪ ‘t.p.’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 35 bei 604.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 280
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8-9]. Prasl. prьstъ ‘pirštas’ šitaip atsispindi slavų kalbose: s. sl. прьсtъ, bulg. пpъcт, mak. пpст, s.-kr. пp̏cт, slov. pr̂st, r. пepст, č. prst, slovk. prst, a. luž. porst. Dabartinėse ryt. slavų ir lenkų kalbose nėra šios leksemos, bet jos vediniai (r. пepcтeнь, br. пepecцнь, le. pierścień rodo prasl. pьrstъ refleksus šių kalbų dialektuose, kurie turi tikslius atitikmenis baltų kalbose : lie. pir̃štas, la. pirsts, pr. pirsten ‘pirštas’. Yra pagrindas spėti, kad reikšmė ‘pirštas’ baltų-slavų leksemoje yra inovacinė (pagal hipotetines paraleles: s. i. pr̥ṣṭhá ‘ketera, kalnagūbris, viršūnė’, s. iran. paršti ‘ketera, kalnagūbris’ ir kt. Sinonimiškas prasl. palьcь ‘pirštas’ baltiškų paralelių neturi.
Šaltinis:
Мартынов 1978, 34
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
Prasl. pьrstъ ‘pirštas’ slavų kalbose taip atsispindi: s. sl. прьстъ, bulg. пpъcт, mak. пpст, s.-kr. пp̏cт, slov. pȓst, r. пepст, č. prst, slovk. prst, a. luž. porst. Rytinių slavų kalbose ir lenkų kalboje nėra šios leksemos, bet jos vediniai (r. пepcтeнь, ukr. пepcтeнь, br. пepсцень, le. pierścień, kurie rodo buvus prasl. pьrstъ šių kalbų dialektuose. Jo paralelės baltų kalbose: lie. pir̃štas, la. pirsts, pr. pirsten ‘pirštas’. Hipotetinės paralelės: s. i. pr̥ṣṭhá ‘viršūnė, ketera’, s. iran. paršti ‘ketera’ ir kt. rodytų, kad reikšmė ‘pirštas’ baltų-slavų leksemos yra inovacinė.
Šaltinis:
Мартынов 1983, 82
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
Sen. slavų kalbos paminkluose randami tik du vyriškosios giminės -n kamienai. pъrsten-. Etimologija aiški: kamienas padarytas iš vardažodžio pьrstъ. Sunkiau nustatyti pradinę žodžio reikšmę. Artimą kamieną turi pr. pirsten ‘pirštas’. Prasl. kamieną pьrsten- randame slavų kalbose: r. пepcтeнь ‘pirštas, žiedas; kasos dalis’, le. pierścień, č. prsten, slovk. prsteň, slov. pŕstan, bulg. пpъcтéн, mak. пpcmeн. Iš šio žodžio yra įvairių semantinių ir darybinių naujadarų.
Šaltinis:
Бернштейн 1974, 169
Antraštė:
pirštas
Straipsnelis:
Šiandien ide. *per- ‘pervežti, pirmyn, aplink, toliau, prieš, pardutoti, gimdyti, pirštas’ (Pokorny 810–819), dėl šioje kalboje vyravusios tendencijos susieti homonimus, laikome viena šaknimi. Jeigu ide. kalboje egzistavo tokia šaknis, ji atsirado iš dviejų ar kelių homonimiškų, pastarosioms susiliejus, nes tai paliudija ide. ir Sibiro kalbų duomenys. Lie. pirštas, s. sl. npъсmъ, toch. prār ‘pirštas’, galbūt, gretinami su altaj. *per- ‘pirštas/didysis’ [mandž. фэрхэ ‘didysis pirštas’ ir evenk. хэрбэк ‘pirštas’ < tungus. *pär(-k), vid. mong. herekei < *perekei ‘didysis pirštas’, s. tiurk. ärŋäk ‘pirštas’] ir semit.-chamit. formomis (afar. ferā ‘pirštas’, haus. farče ‘nagas’) bei kartv. *pr̥cxa ‘nagas’.
Šaltinis:
Долопольский 1964 (1965), 269
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
Lie. pir̃štas, la. pìrksts, pr. pirsten, la. dial. pìrsts. Etimologiškai giminingi: s. sl. prĭstŭ; prŭstŭ, s. r. pĭrstŭ, r. përst, s. i. pr̥ṣṭhám ‘aukštis, viršus’, s. v. a. first, s. ang. fyrst, fierst ‘viršus, lubos, gūburys’. Ide. *pr̥-, *per- ‘priekinis, pirmas + *sto-, forma *stā ‘stovėti’. Dvi ide. šaknys: šaknis, reiškianti ‘pirmas, pirminis’ ir šaknis, kuri reiškia ‘stovėti’. Taigi, tai yra forma, reiškianti ‘kūno dalis, kuri stovi priekyje’.
Šaltinis:
Steinbergs 1996–1997, 27
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
Pasak J. Endzelyno, lietuvių kalbos kylančioji priegaidė atitinka latvių krintančiąją, plg. lie. pir̃štas (2) – la. pìrksts, lie. prõtas (2) – la. pràts; lie. diẽvas (4) – la. dìevs, lie. kiẽmas (4) – la. cìems, o lietuvių krintančioji priegaidė vienais atvejais atitinka latvių tęstinę, plg. lie. dū́mai (1) – la. dū̃mi, lie. píenas (1) – la. piẽns, o kitais – laužtinę priegaidę, plg. lie. kálnas (1) – la. kal̂ns, lie. pláukas – la. plaûks. Endzelynas pastebi, kad latvių laužtinė priegaidė atsiranda paradigmoje, kurioje anksčiau būta kilnojamojo kirčio ir kuri atitinka lie. 3 kirčiuotę.
Šaltinis:
Poljakov 1997, 59–60
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
žr. varna
Šaltinis:
Poljakov 1997, 65–66
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Neaišku, ar pr. Pirstan ‘der Finger’ (E 115) yra senas bev. gim. daikt., plg. s. i. pr̥ṣṭhám ‘pointe’ (bev. gim.), bet s. sl. prъstъ (vyr. gim.); taip pat lie. pir̃štas, la. pìrksts (vyr. gim.).
Šaltinis:
Petit 2000, 37
Antraštė:
pir̃štas
Straipsnelis:
Forma *pr̥ pastebima s. i. pr̥ṣṭhá- n. ‘nugara’ < *pr̥-sth₂-ó- n., lie. pir̃štas, s. sl. prьstъ ‘pirštas’ < *pr̥-sth₂-o- m. ‘išsikišantis, kyšantis’.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 93

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas