Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pjūklas
Straipsnelis:
Ide. k. žodžiai, žym. sąv. ‘pjūklas’, arba padaryti iš veiksm., reiškiančių ‘pjauti’, arba yra pamėgdžiojamosios kilmės, padaryti iš ištiktukų, pamėgdžiojančių pjovimo pjūklu garsą. Lie pjūklas : pjauti.
Šaltinis:
Buck 1949, 595
Antraštė:
pjū́klas
Straipsnelis:
[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia lietuvių) ir slavų k. pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kokiu laipsniu šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kokiu – baltų-slavų inovacijas, ir atskirai, kokiu – baltų ir slavų k. inovacijas. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, - jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] S. lie. pjū́klas ‘pjautuvas’ (dabar ‘pjū́klas’), lie. pjáutuvas, bet la. sirpis (slavizmas?) ir izkapts – aiškus vedinys iš iz-kapât ‘kapoti, kirsti’ (=lie. kapoti, sl. kapati) : prasl. sьrpь (pvz., s. r. sьrpъ, le. sierp ir t.t.). Lie. (ir pr. piuclan) žodis – aiškiausias veiksmažodžio pjáuti vedinys, o sl. žodis su atitikmenimis, pvz., gr. ἅρπη ‘pjautuvas’ ir lo. sarpō, -ere ‘nupjauti, nukirsti (vynuogės šakeles)’, atrodo, yra ide. žemdirbystės archaizmas (Buck 508; Trautmann 260; Vasmer III 609–610; Pokorny 911–912).
Šaltinis:
Gołąb 1982, 130
Antraštė:
piū́klas
Reikšmė:
la scie
Straipsnelis:
Recenzuojamo veikalo autorius, pasitelkdamas prūsų kalbos pavyzdžius neatsižvelgia į žodžių darybos duomenis: […] pr. -piuclan ([= lie. piū́klas ‘la scie’]←→ lie. piáu-tuvas ‘la faucille’ : lie. piáuti…). […]
Šaltinis:
Mažiulis 1966b, 97
Antraštė:
pjū́klas
Straipsnelis:
[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. piuclan E547 ‘sychel, sickle’ paprastai siejamas su lie. pjū́klas ‘saw’. Galūnė -an atspindi etimologinę acc. sg. galūnę.
Šaltinis:
Schmalstieg 2004, 274
Antraštė:
piū́klas
Reikšmė:
пила
Straipsnelis:
žr. mintuvas
Šaltinis:
Откупщиков 1972, 121–122
Antraštė:
pjū́klas
Straipsnelis:
žr. pjauti
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011b, 211

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas