Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sūris, goštauka, vinkšnynas, skrabnus, įnartinti, barstyti, tilvikas, brizgenos, liungurti, gožėti, šite, drižti, gunklė, sketelis, luginaitė, plėtmas, geluoksnis, varganas, pamotė, lypkė, kerėtojas, šėkas, kurkulai, paukštė, neprietelius, skiaurė, gūra, mantus, dosnus.

Rezultatai

Antraštė:: sū́ris
Straipsnelis:: Oset. xo/ xurxæ ‘išrūgos’. Kildinama iš *hur(a)ka-. Ide. pamatas *sur- ‘aštrus’ (apie gėrimą, maistą) patikimai paliudytas indoiranėnų, baltų-slavų ir germanų kalbose: av. hurā, haura- id. (Bailey, AlON 1959 I 129; Saka Dictionary 492), pehlevi hūr, s. i. sūra- gėrimo pavadinimas (somos sultys), s. sl. syrъ, r. сыр, lie. sū́ras ‘druska’, suris, s. skandinavų sūrr, s. ang., s. v. a. sūr, vok. sauer, ang. sour ‘rūgštus’, alb. hirε ‘rūgštus pienas’. Apie šią žodžių grupę žr.: Brøndal. Mots ‘scythes’ en nordique primitif. Acta Philol. Scand. 1928 I 6; Liden (KZ LXI 7 ir toliau) kildina oset. xurxæ iš *sukra-, iš pamatinio *suk- ‘sukti’ ir pan. Fonetiškai tokia raida galima, plg., pvz., oset. surx ‘gražus’ iš ar. śukra-. Tačiau šiuo atveju reikėtų oset. žodį išskirti iš anksčiau pateiktų indoiranėnų ir germanų kalbų faktų, kas vargu ar pateisinama. Iš oset. kilęs gruzinų xurxa ‘išrūgos, kuriomis moterys plauna galvą’ (Макалатия 110: klaidingai xursa).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 267

Antraštė:: sū́ris
Straipsnelis:: suris (su ū) E. 688 arba sur (be galūnės) Gr. 26 ‘sūris’: lie. sū́ris, s. sl. сыръ ‘t. p.’, apie tai Walde Vrgl. Wrtb. II 513.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 319

Antraštė:: sūris
Straipsnelis:: Lie. sūris, la. surs (čia ie vietoje u dėl analogijos su siet posakyje sieru siet ‘spausti sūrį’), s. sl. syrŭ, ir t. t. bendras sl. giminiški s. sl. syrŭ ‘drėgnas, šlapias’, s.-kr. sirov ‘žalias, šviežias’, lie. sūrus, s. isl. sūrr, s. v. a., s. ang. sūr ‘rūgštus’ ir t. t. Kitose ide. k. žodis, žym. šią sąvoką, siejamas su ‘pienas’, ‘forma, pavidalas’, ‘varškė’; daugelio kilmė neaiški.
Šaltinis:: Buck 1949, 387

Antraštė:: sū́ris
Straipsnelis:: Pirmosios kirčiuotės vediniai, padaryti su iš ide. sufikso *ii̯o- kilusia priesaga, neretai turi paroksitoninį su pradiniu akūtiniu skiemeniu pamatinį žodį: lie. sū́ris, pr. suris : sl. *'sýrъ (s.-kr. sȉr, gen. sȉra, slov. sìr, gen. síra, r. syr, gen. sýra) ‘sūris’ < *sū́ra- m.
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 172