Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sartas, pliūšis, godlyvas, pareiga, garbanoti, moša, bobutuoti(s), apsibobutuoti(s), amatas, gę́šė, ikmynas, karieliai, voverykščia, tapyti, troškulys, uoglas, krūsnė, minžti, apalas, ūkti, šabalda, siaustinukai, narys, aitivaras, gabėta, dergėtuvas, šaukštas, pirmapradė, makenti, vaidinti, kaistra, žvangėti, kardentis, -dėjas, gromantas, kryluoti, melionas, švinas, kekeras, margas.

Antraštė:

sar̃tas

Straipsnelis:

Sl. xъrtъ „medžioklinis šuo“ atitinka lie. sar̃tas, sar̃tis, sárti. Prieb. x – specifinis sl. garsas (po i, ū̆, r, k – iš ide. s, t. y. xъrtъ < *sъrtъ). Lie. sar̃tas su cirkumfleksiniu kirčiu šaknyje kilęs iš senojo oksitoninio *sartá-s.

Šaltinis:

Трубачев 1957a, 39

Antraštė:

sar̃tas

Straipsnelis:

[O. N. Trubačiovas paskelbė naujus bl.-sl. sugretinimus:] Autorius siūlo sl. *xъrtъ laikyti lie. sar̃tas atitikmeniu (žr.: О. Н. Трубачеб. Сл. етимологии 1-7. – ВСЯ N–1957, 38–41).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 255

Antraštė:

sar̃tas

Straipsnelis:

Anot M. Niedermano (In: Max Niedermann, Balto-Slavica, Université de Neuchatel, Recueil des travaux publiés par la faculté des lettres, 27ᴹᵉ fascicule, 1956) lo. sorbus „šermukšnis“ (< *sordhos) gretintinas su lie. sar̃tas, la. sar̃ts „raudonas“ (taip ir K. Būga, Kalba ir Sen. 21. 281). Žinoma lo. leksemos prieb. b ne < *dh; tačiau labialinis turint prieš akis Būgos paminėtus lie. ser̃bentas, serbentà „Johannisbeere“, sir̃bti (greta sir̃pti) „reif werden“, r. сор(о)балина „Brombeerstrauch“, gali būti ir pirmykštis, paveldėtas iš seno.

Šaltinis:

Fraenkel 1957, 459

Antraštė:

sar̃tas

Reikšmė:

'sirpti, sirbti'

Straipsnelis:

-p-/-b- kaita atsispindi lie. sirpti/sir̃bti, kurie yra išplėsti akivaizdžiai iš lie. sar̃tas „raudonas“; pagal Fraenkelį [Fraenkel, ZslPh. 22, 388, LEW 786 t., plg. taip pat Specht, Ursprung der idg. Deklination 116, 260], b- išplėstinys turėtų būti ankstesnis, nes yra nominalinis vedinys lie. serbentà „rote Ribisel“, lo. sorbus „Vogelbeerbaum“. Kauzatyvinė reikšmė (daryti raudoną > leisti sunokti, atitinkamai tapti raudonam > tapti prinokusiam) čia vis dėlto įmanoma. Bet tuomet -p- būtų tikresnis nei -b-. Kalboje galėtų egzistuoti lygia greta abu išplėstiniai, nebūdami vienas iš kito kilę.

Šaltinis:

Solta 1974, 123–124