Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sausas, tūba, vaisus, dalyti, kuistas, jūsėti, škelpštas, pėdė, granda, pyragas, pagrūzdis, dumšlėtas, sniauklės, kurnėti, kašėti, prielankus, balnininkas (-inykas), pyzda, delbti, krunkti, kriaunis, cirpdinti, tėviškė, metrus, perve, kramsoti, bliauzgia, degmatis, deltis, sietuva, skinkis, yškus, erškėtis, draba, lėkšas, alga, duotis, raguolė, bulvonas, veiksnys, upis.

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

Gr. sausax (σαῦσαξ, Com. Ad. 1375) ankštinės kultūros pavadinimas. Atrodo, kad padarytas iš gr. tarminio žodžio *σαυσός „sausas“, giminiškas su gr. σαυσαγρός „standus, kimus“ ir su lie. saũsas. Dvigubo s išsaugojimas žymi trakų-pelasgų formą.

Šaltinis:

Carnoy 1959, 235

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

pr. sausā (-ā = -an; acc.) 75₁₂ „sausą“ [ir kt.]: lie. ̃sas, s. sl. соухъ, s. ang. séar, gr. αὖος „t. p.“ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 447 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 299

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

Dviejų identiškų s - s tipo garsų disimiliacijos faktas albanų kalboje nėra pavyzdžio neturįs atvejis. Ši disimiliacija pripažinta paveldėtuose žodžiuose net daug senesniam periodui: alb. thanj (gegų thaj) „džiovinu“ < *saus-ni̯ō: lie. sausas, etc.

Šaltinis:

Cimochowski 1950, 234

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

Alb. thaj „džiovinti“. Iki šiol kaip *saus-niō refleksas, buvo susietas su lie. saũsas, gr. αύω„džiovinti“, lo. sūdus „sausas, be lietaus“ ir t. t. grupe; šis veiksmažodis sutinkamai su sinonimu thak (posakyje ja thaku paratë „jis jam paėmė visus pinigus“ bei thek „kūrenti ugnį, kepinti duonos riekę“) galėjo kilti iš pamatinio *thaknj < *sauk-niō ir gali būti artimiausiu giminaičiu gr. žodžiams σαυκός·ξηρόςΣυρακόσιοισαυχμόνχαχνόν, σαθρόν, ἀσθενές (Hes.) bei, antra vertus, αὐχμός „sausra“, αὐχηρός „sausas“. Vadinasi, Sirakūzų tarmės σαυκός galėtų reprezentuoti Italijos ilirų arba dorėnų tarmės ilirų liekaną. Antra vertus, antikinis albanų salos pavadinimas Sazani, Sason, Σασώνgalėjo kilti iš anksčiau minėto pamatinio *saus-, *sas-.

Šaltinis:

Çabej 1966c, 51–52

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

žr. tiesti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 138–139

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

Gr. αὗος, αὐαίνωir t.t. Grupė, išreiškianti sąvoką „sausra“ [141]. Kildinama iš *hauhos, kuris davė arba αὗος, arba αὖος(plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 220). Balsis a šios reikšmės būdvardyje nustebina, ir galbūt yra įprastas. Gretinama su lie. saũsas, s. sl. such̆, s. ang. sēar, v. vok. sōr, s. i. śoṣa- (asimiliuotas iš *soṣa-) adj. „džiūstantis“ arba „džiovinantis“, kuris galbūt yra veiksmažodinis vardažodinis iš śúṣyati ir kurio vokalizmas turi būti skirtingas. S. i. śuṣka-, lo. sūdus vokalizmas yra sus-.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 141–142

Antraštė:

sausas

Straipsnelis:

Lie. sausas, la. sauss, s. sl suchŭ ir t. t., bendras bl.-sl.; s. i. çuṣka- (*suṣ-ka- vietoje), av. huška-, s. per. uška-, gr. (Hom.) αὖος, At. αὗος; s. ang. sēar, v. ang. sere, v. v. ž. sōr, visi < ide. *saus-, *sus-.

Šaltinis:

Buck 1949, 1076

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

Iš visų ide. kalbų lie. kalba pasiekia s išlaikymo ‘rekordą’. Lie. saũsas ‘trocken’ išlaiko s visose pozicijose.⁶ [⁶ Kaip tiesioginę saũsas praformą galima nurodyti *sauso- (plg. gr. αὖος ‘sausas’ ir progerm. *sauza- > s. ang. sēar ‘trocken’); tolesnę analizę pateikia Lubotsky, KZ 98 (1985), 1–10].

Šaltinis:

Bammesberger 1993, 12

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

Gr. αὐχμός ‘sausumas, sausra’ labiau (tiesiogiai) atspindi (h)au̯ksmo-, tačiau lyginamieji duomenys rodo sau̯s-o- (lie. saũsas, s. ang. ir kt. seār; taip pat plg. αὖος/αὗος), esantį greta sus-k-o (av. huška, s. i. [RV] śúṣka-, asimiliuotą iš *suṣka; plg. lie. sùskis ‘susna (scabies)’). Šį galima būti sieti su sau̯s-k-mo/ hau̯s-k-mo, metateziškai kilusį iš hau̯ksmo-, iš kurio yra kilęs αὐχμός.

Šaltinis:

Nussbaum 1986, 271

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

Lie. saũsas ‘trocken, dürr’, saũsti, sausė́ti ‘trocken werden’, la. saùss, pr. sausai : s. sl. suchъ, sušiti, gr. αὖος (iš ide. *sausos).

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 124

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. saũsas ‘dry’ < ide. *sh₂ewsos (plg. s. sl. suxъ, s. ang. sēar, ir t. t.) greičiausiai kilo iš *saušas su asimiliacija.

Šaltinis:

Matasović 2005, 149

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

žr. susti

Šaltinis:

Sowa 2003, 282-283

Antraštė:

saũsas [korys]

Straipsnelis:

[Aptariami baltizmai čekų kalboje.] Su lie. saũsas (korys) gal gretintinas ček. moravų súš ‘вашчына’.

Šaltinis:

Лучыц-Федарэц 2003, 298

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 20 protoslavų/protobaltų *suxъ/sausa-, br. suxy, ukr. suxyj, r. suxoj, lie. saũsas, la. sauss, pr. sausā.

Šaltinis:

Novotná, Blažek 2007, 334

Antraštė:

saũsas

Straipsnelis:

Cirkumfleksinė intonacija rodo, kad lie. saũsas, la. sàuss, sl. sȗxъ AP c negali kilti iš ide. *seh-us-.

Šaltinis:

Young 2006b, 232

Antraštė:

saũsą

Straipsnelis:

Prūsų Enchiridione brūkšnelis gali žymėti priebalsių n arba m praleidimą, pvz., […] pr. sausā, plg. lie. saũsą […].

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 180