Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
sergėti
.
Rezultatai
Antraštė:
sergė́ti
Straipsnelis:
Albanų veiksmažodis
dergjem
‘ilsiuosi, stoviu, neveikiu, guliu; sergu’ ir daiktavardis
dergjë
(
-a
) f. ‘džiova’ siejami su lie.
sergù
(
-iu
,
sérgmi
) ‘(ich) behüte, bewache’. Šis gretinimas ir fonetiniu, ir semantiniu požiūriu yra nepagrįstas: kaita ide.
s
> albanų
d
nėra paliudyta ir nėra patikimas dalykas. Albanų leksemos pamatuotos šaknimi *
dereg(h)-
(J. Pokorny, IEW, p. 110 ir 209), plg. s. ang.
tiergan
(germ. *
targjan
) ‘erzinti, pykinti, necken, dirginti’, v. v. ž.
tergen
,
targen
‘(pa)tempti, patraukti, dirginti’, r.
dërgat’
‘tampyti, pešioti’, la.
dragât
‘tampyti, purtyti’ [ir kt. pvz. (lie. žodžių nėra) – A. G.].¹⁰ [¹⁰ Panašiai ir E. Çabej, Die Sprache XVIII, 1972, p. 143].
Šaltinis:
Georgiev 1977
, 226
Antraštė:
sergė́ti
Straipsnelis:
Prasl. žodis
tr̥gъ
vis dar neturi tinkamos etimologijos [178]. Reikšmių „ieškoti“ ir „prekyba“ priklausomybė (plg. vengr. v.
keres
„ieškoti“ bei vedinį
kereskedelem
„prekyba“) įgalina mus prasl.
tr̥gъ
genetiškai gretinti su prasl. v.
torg-ī-
, kuris fiksuojamas s.-kr., slov. trm.
tražiti
, vak. bulg. trm.
тража
„ieškoti“ (prasl. palatalizac., metatezė). Č. v.
hledati
ir
hlídati
patvirtina sąvokų „ieškoti“ ir „saugoti“ semantinę sąsają. Vadinasi, prasl.
tr̥gъ
savo kilme siejasi ne tik su prasl.
torg-ī-
>
tražiti
, bet ir su prasl.
s-terg-ti
„saugoti“ (s. sl.
стрѣгѫ
:
стрѣщи
, r.
стерегу
:
стеречь
). Prasl.
strěgǫ
:
strěgti
savo kilme nesisieja su lie.
sergiù
(iki šiol taip manyta), nes spėjamas prasl.
sergǫ
:
sergti
sl. kalbose nebūtų kaitaliojęsis su
sterg-
>
strěg-
,
streg-
,
stereg-
. Taigi, morfeminė prasl.
sterg-
:
storg-
„saugoti“ struktūra būtų tokia:
s-
mobile, kamienas
terg-
:
torg-
:
tr̥g-
. Sl.
tr̥gъ
pakliuvo į šias kalbas: lie.
turgus
, la.
tirgus
, šved.
targ
, suom.
turku
.
Šaltinis:
Ондруш 1984 (1986)
, 178–179
Antraštė:
sérgėti
Straipsnelis:
Nepatikimas B. Čopo „Notes d’étymologie et de grammaire Hittites III“ pr.
sarkstes
„kardo makšys“ (pl. f.) kildinimas iš *
švark/g-
ir jo gretinimas su het.
kurk-
„(ap)saugoti“ < „apdengti“, kuris esąs kilęs iš ide. šaknies *
k̯̑er-
„apdengti“, jo archetipas esąs *
ku̯r̥-g/gh-
arba *
kur-g/gh-
. Pr.
sarkstes
greičiausiai tos pačios šaknies žodis kaip ir lie.
sérgi
,
-ė́ti
, pr.
absergīsnan
„apsauga“,
butsargs
„buto sargas“, la.
sar̃gât
„sergėti“.
Šaltinis:
Mažiulis 1958
, 223–224
Antraštė:
sergė́ti
Straipsnelis:
žr.
sargus
Šaltinis:
Vanags 1994
, 39
Antraštė:
sérgėti
Straipsnelis:
žr.
sargas
Šaltinis:
Leeming 1996
Antraštė:
sérgėti
Straipsnelis:
[Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas
-ā-
, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *
-i-
daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *
-int(i)
< *
-n̥t(i)
arba *
-r̥
), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie.
sérgėti
, -
i
(plg. s. lie. atem. prez.
sérgti
), la.
sar̂gât
, -
u
/-
ãju
‘guard, watch over’, pr.
absergīsnan
‘Schutz’. Neaišku, kaip paaiškinti šaknies vokalizmo ir bendraties kamieno skirtumus.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2008b
, 188–189
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas