Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skieda, taviškis, giaurys, papliauška.

Antraštė:

skiedà

Reikšmė:

‘skiedra’

Straipsnelis:

Oset. sqi̇̄s/ (æ)sqes ‘atskila, nuoskila, skeveldra, šipulys’. Kilęs iš *sqi̇̄st ← *ski̇̄sta (*ski̇̄d-ta) su antriniu vrddhi ir su nukritusiu galiniu -t, kaip ir žodžiuose ūs ‘moteris’, i̇̄s ‘yra’ ir kt. Ide. pamatas *skeid-, *sk̑eid-, *sk̑heid- (Pokorny 919–921). Plg. persų gu-sistan ‘veržtis’, bel. sindag: si̇̄st- ‘laužyti, skelti’, sogdų *aw-sind- (’wsynd-) ‘laužyti’, av. saed-: sista- ‘skaldyti; daužyti’, a-sista ‘nesuskaldytas, nesuardytas’, s. i. čhid- (čhidyate, čhinatti) ‘atkirsti; skaldyti, daužyti’, čheda ‘atskila, nuoskila’, lie. ski̇̀sti ‘plyšti, praskysti’, ski̇́esti ‘atskirti’, skiedà ‘skiedra, nuoskila, rakštis’, la. skai̇̂da ‘id.’, šķiêsna ‘plaušas, pluoštas’, go. skaidan, vok. scheiden ‘atskirti’, s. ang. sci̇̄d, s. v. a. sci̇̄t, vok. Scheit ‘lentelė’, lo. scissus (veiksmažodžio scindo praet. part.) ‘suskaldytas, perskeltas’, gr. σχίζω ‘suskaldyti, sudaužyti’, σχίζα ‘skiedra, nuoskila; balanėlė’. Galbūt čia taip pat armėnų keč ‘skeveldra, skiedra’ (Mann 175). Pateiktos indoiranėnų formos atspindi *sk̑eid- (o ne *skeid-). Osetinų kalba šiuo atveju, kaip ir daugeliu kitų, priartėja ne prie indoiranėnų, o prie Europos kalbų. Apie tai žr. СЕИ.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 142

Antraštė:

skiedà

Straipsnelis:

žr. skiesti

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 140–142

Antraštė:

skiedà

Reikšmė:

drožiant, tašant, obliuojant atskiriama medžio dalelė; malksna…

Straipsnelis:

žr. skydas

Šaltinis:

Karaliūnas 1995b, 30–33